Tokią išvadą padarė mokslininkai, ištyrę organinių molekulių, vadinamų policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAH), izotopinę sudėtį.
Izotopais vadinamos cheminių elementų atmainos su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje. Šiuo atveju svarbi buvo anglis, kuri turi du pagrindinius izotopus: anglį-12 (šeši protonai ir šeši neutronai) ir anglį-13 (septyni neutronai).
PAH molekules sudaro vienas ar keli anglies atomų žiedai, prie kurių jungiasi vandenilis, o kartais ir kiti atomai ar jų grupės. PAH randama tiek Saulės sistemos meteorituose, tiek tarpžvaigždinėje erdvėje.
Tyrimo autoriai išnagrinėjo asteroido Ryugu mėginius, kuriuos prieš trejus metus pargabeno Japonijos misija Hayabusa2, ir vieno didžiausių ir nuodugniausiai ištirtų meteoritų – Murchisono – granules. Jose atrasta įvairių PAH molekulių.
Trijų iš jų – naftaleno, fluoranteno ir pireno – sudėtyje atrasta šiek tiek daugiau atvejų, kai vienoje molekulėje yra du anglies-13 atomai, negu žemiškų organinių medžiagų bandiniuose. Žemiški bandiniai paruošti apdorojant juos aukšta – iki tūkstančio laipsnių – temperatūra ir atitiko sąlygas, kuriomis PAH formuojasi protoplanetiniuose diskuose.
Tačiau tokio anglies-13 kiekio galima tikėtis, jei molekulės formavosi daug žemesnėje, maždaug 10 kelvinų, temperatūroje tarpžvaigždinėje erdvėje. Kitų dviejų aptiktų PAH, fenantreno ir antraceno, sudėtis kaip tik atitiko žemiškų bandinių.
Taigi tikėtina, kad kai kurie PAH Saulės sistemą pasiekė iš tarpžvaigždinės erdvės arba buvo medžiagoje, iš kurios sistema formavosi. PAH labai svarbios gyvybės atsiradimui, taigi šie rezultatai padeda suprasti ir šį reiškinį bei planuoti gyvybės paieškas už Žemės ribų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science.