Teoriniai modeliai rodo, kad taip turėtų būti visose didelėse planetose, kurių temperatūra neviršija maždaug tūkstančio kelvinų (apie 700 Celsijaus laipsnių).
Keletą kartų metanas aptiktas rudosiose nykštukėse, taip pat pavyko aptikti nelabai aiškių jo pėdsakų egzoplanetų spektruose, stebint nuo Žemės labai dideliais teleskopais. Dabar pirmą kartą metanas egzoplanetos atmosferoje aptiktas kosminiu teleskopu.
Nenuostabu, kad tą padarė Jameso Webbo kosminis teleskopas. Jį astronomai nukreipė planetos WASP-80b link; tai tranzituojanti maždaug pusės Jupiterio masės planeta, vieną ratą aplink žvaigždę apsukanti per kiek daugiau nei tris Žemės paras. Planetos temperatūra siekia apie 825 kelvinus.
Antžeminiais teleskopais joje jau buvo pastebėta galimų metano požymių, todėl ji ir pasirinkta naujiems stebėjimams. Jameso Webbo teleskopas išmatavo tiek transmisijos spektrą – pokyčius žvaigždės šviesoje, šiai sklindant pro planetos atmosferą – tiek pačios planetos spinduliuotės spektrą.
Abiejuose atsiskleidė ryškus, nebejotinai statistiškai reikšmingas, metano pėdsakas. Išmatuota metano gausa atitinka ir ankstesnius antžeminių stebėjimų rezultatus. Apskaičiuotas anglies ir deguonies gausos santykis panašus į Saulės vertę – deguonies yra apie dvigubai daugiau.
Bendras už helį sunkesnių elementų kiekis planetoje apie penkis kartus didesnis, nei Saulėje – tai atitinka teorinius modelius, ko tikėtumėmės tokios masės planetoje. Šis atradimas parodo, jog su Webb’u galima aptikti metaną ir panašias „neryškias“ molekules, ir atveria perspektyvas tirti šias molekules bei apskritai cheminę sandarą daugybėje egzoplanetų.
Ankstesniais teleskopais, daugiausiai Hubble ir Spitzer, neaptikus metano, buvo svarstomi įvairūs teoriniai modeliai, galintys paaiškinti anglies nebuvimą planetų atmosferose.
Naujieji rezultatai suteikia vilties, jog metano visgi esama ir nemažai, tiesiog reikėjo geriau jo ieškoti.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, metanas Žemėje susidaro anaerobiškai skylant organinėms medžiagoms, celiuliozės metaninio rūgimo metu. Išskiriamas iš gamtinių, naftos perdirbimo dujų, kietojo kuro dujinimo produktų.
Naudojamas kaip žaliava organinėje sintezėje. Degant metanui susidaro anglies dioksidas, vanduo ir išsiskiria daug šilumos. Metanas yra pagrindinis (iki 98 proc.) gamtinių dujų komponentas.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.