Priminsime, kad elektromagnetinis varytuvas turėtų nugabenti žmones į Marsą vos per 10 savaičių. Tačiau yra dalis mokslininkų, kurie purtosi šios idėjos: esą tai nedera su fizikos dėsniais.
Įdomu tai, kad kiekviename teste – tarp kurių ir NASA „Eagleworks“ laboratorijos, ir nepriklausomo tyrėjo Vokietijoje atlikti bandymai – patvirtinama, kad sistema kuria stūmą.
Kodėl tai stebina? Nuostabą kelia tai, kaip elektromagnetinis varytuvas veikia ar turėtų veikti. Pirmą kartą sukurtas britų mokslininko Rogerio Shawyerio dar 1999 metais, varytuvas kaip kurą naudoja elektromagnetines bangas ir kuria stūmą.
Remiantis R. Shawyerio skaičiavimais, juo galima sukurti pakankamą trauką, kuri žmogų į Marsą leistų nuskraidinti vos per 70 dienų, o artimiausią žvaigždę Kentauro alfą pasiekti vos per 92 metus. Aišku, tam nereikėtų sunkaus ir brangaus raketų kuro.
Skamba nuostabiai? Bet yra viena didelė problema: pagal trečiąjį Niutono dėsnį kiekvienas veiksmas privalo sukelti tokio paties dydžio ir priešingos krypties atoveiksmį. Tai reiškia, kad iš reaktyvinės sistemos turi būti kažkas išstumiama atgal, kad ji pati galėtų judėti į priekį. Išryškėja dilema: varytuvas nenaudoja jokio kuro, taigi nėra ir priešinga skridimui kryptimi išmetamų degimo produktų, dėl to teoriškai jis negali sukurti stūmos. Nors sukuria.
Galimą sprendimą siūlo fizikai iš COMSOL kompanijos, Helsinkio ir Juvaskiulės universitetų Suomijoje. Tyrime, publikuotame „AIP Advances“ teigiama, kad varytuvas trečiojo Niutono dėsnio nepažeidžia, nes esama produktų, sklindančių priešinga kryptimi. Pasak tyrėjų, išmetami „degimo“ produktai yra šviesa, arba tiksliau, fotonai, suporuoti su kitais priešingos fazės fotonais, kurie skrieja iš metalinės ertmės ir taip kuria stūmą.
Kitaip tariant, sklindantys fotonai tapo neregimi elektromagnetiniu požiūriu, nes juos uždengė priešingos fazės fotonas. „Varytuvas veikia naudodamas tą patį principą, kaip ir reaktyvinis variklis, kuriame karštos degimo produktų dujos, išskriedamos dideliu greičiu priešinga kryptimi, stumia lėktuvą pirmyn,“ – paaiškino vienas tyrėjas Arto Annila.
„Mikrobangų spinduliavimas yra kuras, tiekiamas į ertmę, ir elektromagnetinis varytuvas atgal išmeta suporuotus fotonus,“ – sako jis. „Kai du priešingų fazių fotonai sklinda drauge, pora neturi elektromagnetinio lauko, dėl to neatsispindi nuo metalinių sienelių, sklinda per ją kiaurai.“
Šie ištrūkstantys fotonai ir yra to paties dydžio, ir priešingos krypties atoveiksmis, stumiantis erdvėlaivį. Tai – tik hipotezė, paremta teoriniais skaičiavimais. Bet tai nėra pirmas kartas, kai fotonai panaudoti erdvėlaivių varymui – šia idėja remiasi Bill Nye saulės burė.
A. Annila tikisi, kad dabar inžinieriai imsis ieškoti šių išmetamų fotonų porų ir patikrins jų hipotezę. Jei ji bus patvirtinta, mokslininkai galės kurti geresnes ertmes, sukuriančia didesnę trauką.
„Jei mūsų pasiūlymas pasirodys tinkamas, elektromagnetinio varytuvo tyrimai pasisuks ne aiškinimosi, o gerinimo kryptimi,“ – sakė A. Annila.
