aA
Mokslininkas Vilniaus universitete atlieka teorinius tyrimus, kad išsiaiškintų įvairių medžiagų sudėtį ir taikymo galimybes.
Grafenas
© V.Rinkevičiūtės nuotr.

„Mažosios Nobelio premijos“ laureatas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius dr. Darius Abramavičius, ne vienerius metus dirbo Ročesterio ir Kalifornijos universitetuose JAV.

Mokslininko tyrimai itin įvairūs: nuo baltyminių struktūrų iki tokių medžiagų kaip grafenas.

Grafenas yra vieno atomo storio šešiakampe gardele išdėstytų anglies atomų lakštas, ir tai ploniausia pasaulyje medžiaga. Nuo grafeno išskyrimo 2004 metais, mokslininkai atrado vertingas šios medžiagos fizines ir elektronines savybes, kurias galima daug kur pritaikyti, pavyzdžiui, efektyvioms įkraunamoms baterijoms ar geresnei elektronikai.

Lietuvoje ir svetur atlikdami spektroskopijos tyrimus, mokslininkai stebi, kaip šviesa medžiagoje perspinduliuojama ir kaip detektoriais matuojami intensyvumai keičiasi pagal krentančios bangos ilgį. Tokių tyrimų reikia kuriant šviestukus ir saulės elementus. Vienas iš mokslininkų tikslų – sukurti saulės elementus iš organinių medžiagų.

„Spektroskopija – tai mokslas, tiriantis įvairių medžiagų ir skirtingų jų formų elektromagnetinio spinduliavimo arba sugerties spektrus. Tokie tyrimai padeda pažinti medžiagas, kad būtų galima tobulinti esamas ar sukurti naujų“, – sako prof. D. Abramavičius.

Prof. D. Abramavičius daugiausiai dėmesio skiria kvantinėms molekulinių medžiagų savybėms, išplėtojo atvirų sistemų kvantinės relaksacijos teoriją. Ji paaiškina, kaip elementarūs molekuliniai dariniai, sąveikaudami su aplinka, praranda perteklinę energiją. Tai nėra tik „nuostolių“ įvertinimas: perteklinė energija gali virsti elektra – tereikia sudaryti tam tinkamas sąlygas.

„Vilniaus universitete kuriame medžiagų modeliavimo kompiuterinius algoritmus. „Įdėjus“ į programą medžiagą aprašančius skaičius ir paspaudus mygtuką „vykdyti“, kompiuteris ekrane gali nupiešti įvairius medžiagos spektrus: sugerties, spinduliavimo bei keletą netiesinių keturių bangų maišymo koherentinių spektrų, – pasakoja mokslininkas. – Mūsų sukurtos programos gali būti naudingos ne tik eksperimentus atliekantiems mokslininkams, bet ir prototipus kuriantiems verslininkams, kuriems taip pat reikia atlikti eksperimentus su medžiagomis. Verslo atstovai, naudodami tokias kompiuterines programas, gali „nuspėti“ medžiagos spektrus prieš darant brangų eksperimentą ir šiuos rezultatus naudoti tolesniuose tyrimuose.“

Prof. D. Abramavičius įsitikinęs, kad Lietuva turi puikią mokslinę bazę spektrų skaičiavimams ir minėtiems eksperimentams atlikti. Vilniaus universitete yra net keli superkompiuteriai, kurie nuolat tobulinami, kad neatsiliktų nuo kompiuterių pažangos. Be to, sklandžiai bendradarbiaujama, keičiamasi patirtimi su kolegomis iš eksperimentinių laboratorijų Lietuvoje ir užsienyje. Daug bendraujama tarptautinėse konferencijose ir kituose moksliniuose susitikimuose.

Mokslininkai vis dažniau galvoja apie spektroskopijos tyrimų praktinį pritaikomumą. Spektroskopija turi būti ypač įdomi tiems pramonėms atstovams, kurie sintetina naujas medžiagas, siekdami gauti didesnius, pavyzdžiui, elektronų surinkimo našumus saulės elementuose, didesnį šviesį šviestukuose arba didesnį jautrį jutikliuose.

Prof. D. Abramavičius kartu su bendradarbiais naudodamas modeliavimo metodus parodė, kad dažnai pamirštamos kvantinio supainiojimo savybės molekulinėse medžiagose labai svariai prisideda didindamos efektyvumą moderniuose molekuliniuose saulės elementuose. Gali būti, kad šitie atradimai netolimoje ateityje prisidės prie spartesnės organinės elektronikos pramonės plėtros.

Mokslininkas yra vienas iš nominantų 2016 m. Lietuvos mokslo premijai gauti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NASA leido „SpaceX“ nuskraidinti į TKS eksperimentinį pilotuojamą erdvėlaivį (2)

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) penktadienį suteikė bendrovei...

Specialistai perspėjo dėl sparčiai populiarėjančių jauno kraujo injekcijų (13)

Jungtinių Valstijų valdžia perspėja: garbaus amžiaus žmonės neturėtų mokėti pinigų už...

„Virgin Galactic“ erdvėlaivis pirmąkart pakilo su keleive (6)

Bendrovės „ Virgin Galactic “ erdvėlaivis penktadienį pakilo į beveik 90 km aukštį,...

Mokslininkai padarė tai, kas atrodė neįmanoma – skelbia sukūrę medžiagą, kuri elgiasi kaip žmogaus raumuo (10)

Gali nuskambėti neįtikėtinai, bet Hokaido universiteto mokslininkai rado būdą, kaip sukurti...

Perspektyviai jaunajai lietuvei mokslininkei – prestižinė EMBO stipendija (4)

Pernai Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) doktorantūros studijas anksčiau laiko...

Top naujienos

Lietuvė Australijoje: linksmiausia buvo sužinoti, ką jie kalba apie Lietuvą (2)

Vienas įdomesnių ir linksmesnių dalykų Australijoje yra sužinoti, kaip vietiniai įsivaizduoja...

Lietuvių mėgstama daržovė pripažinta supermaistu: galėtume su ja užkariauti Europą (29)

Žmonių noras sveikai maitintis Lietuvos daržovininkams atvėrė naują nišą, kuri gali atnešti...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (86)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (485)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Knygų mugėje – jausminga Ramanausko-Vanago dukros kalba: jo auka nebuvo beprasmė (232)

Šeštadienį Knygų mugėje buvo pristatyta istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knyga „Aš esu...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (133)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Netikėta: „šaukimą“ į kariuomenę gauna ne tik žmonės – gali gauti ir jūsų automobilis

Įsivaizduokite, kad vieną dieną sulaukiate laiško, kuriame teigiama, jog jūsų turima transporto...

Oro kompanijos kontratakuoja: padavė į teismą skrydį praleidusį keleivį reikalauja virš 2000 eurų (9)

Teisminio ginčo tarp Vokietijos oro linijų bendrovės ir vieno iš jos klientų centre – oro...

Diskusijoje apie skiepus prakeikta moteris neištvėrė: paprašė SAM atsakyti į devynis klausimus (1)

Norėčiau padiskutuoti ir išgirsti profesionalų nuomonę. Kadangi buvau pasisakiusi viešai savo...

7 simptomai, pranešantys apie sutrikusią skydliaukės veiklą (2)

Organizmą laisvai galima palyginti su darniai funkcionuojančių mechanizmų visuma. Kuriam nors...