Vieną iš tokių paslapčių atskleidė 60 kilometrų į Meksikos pietuose plytinčių džiunglių gilumą sukorę archeologai. Jukatano pusiasalio miškų tankmėje jie aptiko kadaise dingusį majų miestą, nepaminėtą jokiuose šaltiniuose.
Atrastas senovinis miestas buvo pavadintas Ocomtunu, kas reiškia „akmens kolona“. Palyginti plačią teritoriją užimančioje vietovėje yra aikščių, didelių piramidžių tipo pastatų, akmens kolonų ir kitų koncentriniais žiedais išsidėsčiusių statinių.
Žinoma, didžiąją dalį kompleksų konstrukcijų pasiglemžė laikas. Anot archeologų, akmens kolonos tikrai galėjo stovėti abipus įėjimų į viršuje esančias patalpas. Mieste yra ir unikali žaidimams kamuoliu skirta aikštė, kurios paskirtis galėjo būti ir pramoginė, ir religinė.
Prieš pereidami prie konkrečių objektų tyrinėjimo, mokslininkai ištyrė teritoriją LIDAR skenavimo įrenginiais. LIDAR – tai technologija, paremta lazerio spindulių atspindžiais, leidžiančiais aptikti medžių ar krūmų slepiamus pastatus, rašoma portale „ScienceAlert“.
„Labiausiai nustebino vietovė, esanti pusiasalio aukštumoje, apsuptoje pelkynų“, – sako archeologas Ivanas Šprajcas, dirbantis Slovėnijos mokslų ir menų akademijoje.
„Reikšmingiausia teritorija užima daugiau nei 50 hektarų plotą, kuriame – įvairūs dideli pastatai. Galima paminėti kelias piramidžių pavidalo struktūras, kurių aukštis – 15 metrų“, – nurodė archeologas.
Atogrąžų miškai, kuriuose buvo aptiktas senovinis majų miestas, užima milžinišką teritoriją. Džiunglės šioje planetos vietoje yra išsidriekusios per maždaug 3 tūkst. kvadratinių kilometrų. Kas slypi jų gilumoje, šiandieną dar beveik nežinoma. Iš dalies taip yra dėl ypač tankiai suaugusių medžių.
I. Šprajcas ir jo kolegos mano, kad aptiktas miestas buvo svarbus kultūrinis centras 250–1000 m., t. y. klasikiniu majų civilizacijos laikotarpiu.
Kada būtent šiame regione gyveno žmonės, turėtų paaiškėti išanalizavus vietovėje aptikto keraminio puodo fragmentą.
Ne vieną šimtmetį majai buvo dominuojanti Mezoamerikos (dabar tai – Centrinė Amerika ir pati piečiausia Šiaurės Amerikos dalis) civilizacija.
Majai garsėja sumaniais architektūriniais sprendimais, kultūra, kalendorių sistemomis, matematika ir kt.
Didysis majų civilizacijos žlugimas prasidėjo IX a. Pagrindinės smukimo priežastys, kaip manoma, – tarpusavio ginkluoti susirėmimai, taip pat sausra ir kitokie aplinkos veiksniai. Vis dėlto paskutinį majų miestą ispanai nukariavo tik XVII a.
Pasinaudojant įvairiomis moderniomis technologijomis, tokiomis kaip LIDAR, pavyksta aptikti vis daugiau majų gyvenviečių. Tyrinėjant jose išlikusius pastatus tampa aišku, kad be didžiulės patirties tokių nesuprojektuosi, o be masinės darbo jėgos – nepastatysi.
Dabar dingusio miesto vietoje dirbantys archeologai stengiasi surasti kuo daugiau artefaktų, galinčių pateikti įdomių detalių ir leidžiančių išsamiau susipažinti su mįslingą majų civilizacija. Įvairūs dirbinių fragmentai gali padėti nustatyti, kada šis regionas buvo žmonių gyvenamos vietovės.
Taigi, Ocomtunas reikšmingai papildo jau žinomų vietovių, kuriose kadaise gyveno majai, sąrašą. Nekyla abejonių, kad po išsamesnių tyrimų mokslininkai pateiks daugiau vertingos informacijos, suteiksiančios vertingų įžvalgų į kitados klestėjusią kultūrą.
