Jau vien tai stulbinama naujiena, tačiau pasirodo, kad sprogusių žvaigždžių šukės tebekrenta ant mūsų galvų ir dabar.
Remdamiesi NASA ACE kosminio zondo duomenimis, mokslininkai spėja, kad žvaigždei sprogus santykinai arti Žemės, ji paskleidžia reto tipo radioaktyvų metalą, geležį -60 (60Fe). Tada sprogo antra žvaigždė, įgreitinusi visas šias nuolaužas beveik iki šviesos greičio. Pasirodo, nuo tada jos ir byra į mūsų planetos atmosferą.
Kai žvaigždė miršta, ji pasitraukia su trenksmu – galingiausiu sprogimu žinomoje Visatoje – ir šis trenksmas vadinamas supernova. Yra du supernovų tipai. Vieno tipo sprogimas vyksta, kai dvinarėje žvaigždžių sistemoje vyksta kanibalizmas: viena žvaigždė suryja tiek savo kompanionės medžiagos, kad sprogsta. Kito tipo – kai savo dienas baigia vieniša žvaigždė.
60Fe iš sprogstančių žvaigždžių rasta giliai Žemės plutoje, po vandenyno dugnu, o taip pat ir Mėnulio paviršiuje. O kadangi 60Fe pusinio skilimo skilimo periodas yra 2,6 milijonai metų, mokslininkai galėjo nustatyti, kad jis įvyko prieš 3,2 – 1,7 milijonus metų.
Bet remiantis naujais įrodymais, Žemės bombardavimas 60Fe dar nesibaigė. Naujame Science straipsnyje rašoma, kaip NASA ACE zondas pastaruosius 17 metų fiksavo 60Fe daleles kosmose, o tai reiškia, kad mus pasiekia vis „naujos dalelės“.
„Visa tai labai gražiai dera," – „The Verge“ sakė vienas iš „Science“ straipsnio autorių, fizikas Martinas Israelis iš Washingtono universiteto. Pasak Grusho, ACE zondas fiksavo 60Fe branduolius maždaug po vieną per metus.
Bet iš tų pavienių branduolių galima daug sužinoti – Izraelis su savo komanda sugebėjo patvirtinti, kad jie kilę iš nesenos, netoli įvykusios supernovos. „Pats faktas, kad matome geležį-60 reiškia, kad kosminiai spinduliai turėjo rastis nelabai seniai,“ – paaiškino Israelis.
Manoma, kad šios žvaigždės mirė gretimame Skorpiono – Kentauro žvaigždžių asociacija už daugiau nei 380 šviesmečių nuo Žemės.
„Nors šių geležies-60 dalelių kilmė skirtinga, visos naujai aptiktos rodo tą patį scenarijų,“ – „The Verge“ sakė Antonas Wallneris, Australijos nacionalinio universiteto fizikas ir vieno iš „Nature“ naujų straipsnių autorius. „Jos visos rodo, kad šalia Žemės per pastaruosius kelis milijonus metų įvyko keletas supernovų sprogimų.“
Taigi nerimauti dėl to pernelyg neverta – nebent šis nuolatinis bombardavimas pradėtų jaukti mūsų klimatą – tai geras priminimas, kad nors jaučiamės saugūs ir jaukiai įsitaisę gimtojoje savo, kosminė kaimynystė nėra tokia jau rami, ir kartais kieme randame keistų ir nemalonių dalykėlių.
