Astrofizikė Renata Minkevičiūtė. Saulės užtemimas – pasaulio pabaigos pranašas? Velnio pasirodymu pramintas reiškinys pakeitė istorijos įvykius

Saulė, Žemė ir Mėnulis, šokdami savo amžiną šokį kosminėje erdvėje, išsidėsto į įvairias konfigūracijas vienas kito atžvilgiu. Būna, kad šie trys kūnai išsirikiuoja į tobulą tiesę. Tuomet, jeigu Žemė atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio, turime Mėnulio užtemimą, nes Žemės šešėlis jį uždengia, o jeigu Mėnulis įsiterpia tarp Saulės ir Žemės – turime Saulės užtemimą.

Vidutiniškai per metus įvyksta du Saulės ir du Mėnulio užtemimai, matomi mūsų planetoje. Ir nors kai kuriais metais šis vidurkis būna viršijamas (pavyzdžiui, 1982 m. vyko net septyni užtemimai!), apskritai tai yra retas astronominis reiškinys.

Todėl žmonės senovėje, be abejo, nieko gero iš jo nesitikėdavo. Kaip ir iš kometų pasirodymo. Pamatę užtemimą, žmonės laukdavo nelaimių ir kataklizmų. Arba net pasaulio pabaigos!

Kadangi, kaip bežiūrėsi, tiek Saulės, tiek Mėnulio užtemimai nuo seniausių laikų buvo laikomi lemtingais aukštesniųjų jėgų ženklais, istorijoje žinomas ne vienas atvejis, kai užtemimas pakeitė įvykių tėkmę.