Aš ne veltui pradėjau nuo prietarų, nes viduramžiais kometos buvo laikomos bloga pranašaujančiu ženklu. Kometos pasirodymas žmonėms signalizuodavo apie kilsiantį karą, badą, marą arba dar kokią nors kitą nelaimę. Vartant viduramžių istorijos puslapius susidaro įspūdis, kad tais laikais nuolatos vyko kas nors pražūtingo, tad susieti kometos pasirodymą su tam tikrais įvykiais nebuvo labai sudėtinga. 

Lietuviai gi senovėje manė, kad kometa – tai Saulės rykštė, kuria ji plaka savo jaunikį Mėnulį. Už ką? Na, nenustebinsiu – už neištikimybę. Tik kaži su kuo Mėnulis galėjo būti Saulei neištikimas?..

Šiais laikais kometos mums tiesiog nuostabiai gražus reginys, kuriuo galime kartas nuo karto pasigėrėti. Pavyzdžiui, aš iš tiesų gimiau nei per anksti, nei per vėlai, nes galėjau grožėtis 1997 metais mūsų danguje ryškiai žibėjusia žavingąja Heilo-Bopo kometa. Tai tikrai neužmirštamai įspūdingas vaizdas. Nors... reikia pasakyti, kad net ir mūsų dienomis pasitaiko įvairiausių reakcijų į šias uodeguotas gražuoles.  

Tad ramiai, be baimių (ir baiminimosi), pakalbėkime apie kometas. 

Šio reiškinio pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos – „kometes aster“ reiškia uodeguota arba plaukuota žvaigždė. 

Apie kometas dažnai sakoma, kad jos yra purvinos sniego gniūžtės, nors man atrodytų, kad tiksliau būtų sakyti – purvini ledo gabalai, bet sutinku, kad „gniūžtė“ skamba poetiškiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)