Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) kosmoso agentūra rugsėjo 8 d. planuoja siųsti bepilotį zondą OSIRIS-Rex į asteroidą Bennu. Asteroide, kuris yra maždaug 500 metrų skersmens, zondas turėtų surinkti uolų pavyzdžius.
Atrastas 1999 m. ir pavadintas Egipto mitologinio paukščio vardu, kosminis kūnas laikomas netoli Žemės skriejančiu objektu – prie jų priskiriami Saulės sistemos kūnai, kurių orbitos išsidėsčiusios netoli Žemės.
Bennu pro Žemę praskrieja kas šešerius metus ir kaskart praskrenda vis arčiau jos. Po daugiau nei 100 metų, 2135-aisiais, asteroidas gali praskrieti tarp Žemės ir Mėnulio. Mokslininkai abejoja, ar tai nepakeis jo orbitos: tokiu atveju tikimybė, kad asteroidas trenksis į Žemę, padidėja.
Nors tikimybė yra maža, nesėkmės atveju Žemėje grėstų katastrofa.
Šiaurės Airijos Armagh observatorijos darbuotojas Markas Bailey'is sakė, kad asteroidas yra tokio dydžio, kad išties galėtų sukelti globalią katastrofą. Jei jis tėkštųsi į Žemę, smūgis būtų 200 kartų didesnis už atominės bombos sprogimą Japonijos mieste Hirošimoje.
Kita priežastis, dėl kurios astronomai nori studijuoti asteroidą yra grynai mokslinė: jo tyrimai gali pasufleruoti, kaip atsirado gyvybė Žemėje ir kaip vystėsi Saulės sistema. Mokslininkai tiki, kad asteroide kupina anglies – elemento, gyvybiškai svarbaus organinių molekulių atsiradimui.
Bennu tyrimai gali parodyti, iš kur atsirado Saulės sistema ir kaip ji vystėsi.
Zondas OSIRIS-Rex turėtų pasiekti asteroidą 2018 m. rugpjūtį. Tai turėtų tapti pirma JAV misija, kurios metu į Žemę tyrimams parskris asteroido uolienų pavyzdžiai.
