Žemės drebėjimai yra tarsi bitės. Ne todėl, kad apie juos nieko nežinoma, tačiau juos nuspėti yra labai sunku ar net neįmanoma. Skirtingai nuo įvairių atmosferos kaprizų – ciklonų ir uraganų, kuriuos šiuolaikiniai meteorologiniai modeliai gali numatyti labai tiksliai, žemės drebėjimams „orų prognozės“ vis dar neskelbiamos.
Šiuolaikinė plokščių tektonikos teorija teigia, kad žemės drebėjimai vyksta lūžių zonose – tose vietose, kur litosferos plokštės sąveikauja viena su kita. Jos arba lenda viena po kita (subdukcijos zona), arba juda lygiagrečiai, arba tolsta viena nuo kitos. Laikui bėgant šios sąveikos sukelia mechaninę įtampą, kuri kažkuriuo momentu su visa jėga išsiveržia lauk. Tuomet pradeda drebėti žemė ir griūva pastatai. Vis dėlto geologai ir seismologai gerai žino vietas, kuriose gali įvykti žemės drebėjimai. Tiek žinios apie litosferos plokščių sąveiką, tiek istoriniai duomenys leido mokslininkams „nuspalvinti“ šias rizikos zonas pasaulio žemėlapyje. Tačiau numatyti kitą žemės drebėjimą taip tiksliai, kaip lietų ar krušą, jie vis dar negali. Neįmanoma pasakyti nei kada jis įvyks, nei kokio stiprumo jis bus.