„Pamatėme paukščio formos piešinį. Anot keleto ekspertų, su kuriais pasikonsultavome, tai yra 30–40 metrų ilgio geoglifas. Sprendžiant iš netoliese rastų keramikos dirbinių, jį sukūrė močikai. Geoglifas gali būti 1500 metų senumo. Taip pat aptikome akmeninių šulinių. Tikriausiai tai buvo kokia nors močikų vandens ritualų atlikimo vieta“, – teigė Viru slėnio archeologinių tyrimų projekto dalyvis Ferenas Castillo.
„Bepiločiai puikiai pasitarnauja atliekant įvairius tyrimus visame pasaulyje. Viru slėnis – ne išimtis. Randame objektų, kurių praktiškai nepavyktų pastebėti tiesiog stovint ant žemės ar užlipus ant kalvos. Dronai vaidina svarbų vaidmenį renkant naujus archeologinius įrodymus, kurie pakeičia mūsų suvokimą apie senovę“, – aiškino F. Castillo.
Močikai buvo neprasti hidraulikos inžinieriai ir pastatė įvairių įrengimų vandeniui kanalizuoti, taip pat jie gamino nuostabius keraminius dirbinius.
Geoglifai nėra retenybė Peru. Naskos piešiniai, esantys beveik už 400 kilometrų į pietryčius nuo šalies sostinės Limos, yra viena iš populiariausių turistų lankomų vietų Peru ir nusileidžia tik Maču Pikču inkų griuvėsiams.
Naskos piešiniai, sukurti tarp 200 ir 700 m. prieš mūsų erą, yra tokie dideli, kad jais geriausia grožėtis iš oro, o ne nuo žemės.