Galaktika, kodiniu pavadinimu GHZ2/GLASS-z12, yra už maždaug 33 mlrd. šviesmečių, o aptiktos galaktikos šviesa mus pasiekė iš laikmečio, kuomet po Didžiojo sprogimo buvo praėję vos 367 mln. metų.
Tam, kad būtų patvirtinti JWST surinkti duomenys, į šią galaktiką buvo nukreiptas vienas galingiausių antžeminių radioteleskopų pasaulyje – Čilėje esanti observatorija ALMA (angl. Atacama Large Millimeter/submillimeter Array).
Mokslininkai, ištyrę surinktus duomenis patvirtino, kad šioje galaktikoje yra deguonies ir JWST matavimai buvo teisingi.
Tai, jog tokiose galaktikose yra deguonies, yra iškalbingas faktas. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad pirmosios visatoje sušvitusios žvaigždės buvo sudarytos tik iš vandenilio ir helio. Jų centruose vykstant branduoliniams procesams susidarė daug kitų elementų, kurie išsisklaidė žvaigždėms senstant, plečiantis ir, tam tikrais atvejais, sprogstant.
Tokių pirmųjų žvaigždžių ankstyvosios Visatos galaktikose supratimas yra itin svarbus norint užbaigti dabartinį galaktikų evoliucijos vaizdą.
„Ryškus linijinis spinduliavimas rodo, kad ši galaktika netrukus papildė savo dujų atsargas sunkesniais už vandenilį ir helį elementais. Tai suteikia tam tikrų užuominų apie pirmosios kartos žvaigždžių formavimąsi ir evoliuciją bei jų gyvavimo trukmę“, – teigė vienas iš pagrindinių autorių Jorge Zavala iš Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Šaltiniai:
