Tunelių aptikta po senuoju pakrantėje įsikūrusiu Ako miestu Izraelyje. Jais riteriai naudojosi prieš aštuonis šimtus metų.

Archeologų komanda aptiko ne tik tunelių, bet ir turtingos tvirtovės liekanas.

Amerikiečių archeologas daktaras Albertas Linas apie atradimą pasakojo „National Geographic“ dokumentinei laidai.

Laidoje jis pasakojo: „Šie kariai vienuoliai, kaip ir jų auksas, tapo tikra legenda. Kryžiaus žygiuose Tamplierių ordino riteriai kovojo už Dievą, auksą ir šlovę. Kažkur šiuolaikiniame Ako mieste buvo jų vadovavimo centras ir, ko gero, jų brangenybės. Tai tarsi vaikystės svajonėse regėti dalykai. Aš esu čia tam, kad juos surasčiau“.

Tamplierių ordino riteriai buvo dievobaimingi krikščionys, garsėję bauginančiais kovos įgūdžiais per kryžiaus karus, kurie prasidėjo XI a.

Pasitelkusi „LiDAR“ technologiją, daktaro A. Lino komanda nuskenavo vietą, kuri per trečiąjį kryžiaus žygį buvo svarbiausia karių tvirtovė.

Technologija gali skenuoti nesukeldama jokio pavojaus artefaktams – šiam procesui naudojami lazeriai ir detektoriai.

Skenavimas padėjo atrasti po šiuolaikiniu miestu pasislėpusių slaptų tunelių ir sargybinį namelį. Šis darbas padėjo atskleisti, kaip riteriai gabendavo auksą į legendinį „turtų bokštą“.

Tačiau bokštas yra palaidotas po storu žemių ir uolienų sluoksniu. Neaišku, ar ateityje čia vyks kasinėjimai.

„Slapti Tamplierių ordino riterių tuneliai išsiraizgę po gatvėmis. Jie slapčia gabendavo auksą į Ako tvirtovės brangakmenį – savo turtų bokštą“, – pridūrė A. Linas.

XI, XII ir XIII amžiuose iš viso įvyko devyni kryžiaus žygiai. Pradinis jų tikslas buvo pašalinti „bedievius“ iš šventos Izraelio žemės, kurioje iki šiol yra vienas švenčiausių krikščionybės, judaizmo ir islamo miestų.

Į Izraelį atvykę kryžiaus žygio dalyviai nežinojo, kas yra islamas, ir klaidingai palaikė jį krikščionybės atšaka.

Daugumos musulmonų buvo pasigailėta, tačiau žydai buvo žiauriai skerdžiami tūkstančiais – pakeliui į Artimuosius Rytus kryžiaus žygių dalyviai susidurdavo ir su Europos žydų bendruomenėmis. Uolos kupolo šventovė – viena švenčiausių musulmonų vietų – buvo paversta bažnyčia, o Al Aksos mečetė tapo kryžiuočių arklidėmis.

Jeruzalės karalius Uolos kupolo šventovę atidavė Tamplierių ordino riteriams, kurie pavertė ją savo vadaviete. Šventovė taip architektūriniu modeliu visoms Europos Tamplierių ordino bažnyčioms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (40)