Vandens skystoji ir dujinė būsenos tokiomis sąlygomis yra sumišusios, ir planeta tampa panašesnė į nuolat verdantį arbatinuką, o ne gyvą pasaulį.
Pernai daug vandens aptikta planetos K2-18b atmosferoje; tada buvo neaišku, ar ši planeta gali būti tinkama gyvybei, ar yra panašios sumišusios būsenos. Dabar nauja analizė rodo, kad labiau tikėtinas pirmasis variantas.
Iš naujo išanalizavę planetos stebėjimų duomenis, mokslininkai nustatė, kad ją gaubiantis vandenilio ir helio dujų apvalkalas greičiausiai nėra labai storas. Jis gali sudaryti iki 6 proc. planetos masės, bet tik tuo atveju, jei visa likusi planetos masė yra sutelkta geležiniame branduolyje. Labiau tikėtinu atveju, kai planetoje yra daug vandens ir uolienų, dujinio apvalkalo masė gali nesiekti vienos šimtatūkstantosios masės dalies.
Palyginimui, Žemės atmosfera sudaro apie vieną milijonąją planetos masės dalį. Vandens garų dalis atmosferoje yra iki 15 proc.. Žinodami šiuos duomenis, mokslininkai taip pat nustatė, kad yra didelė tikimybė, jog ties vandens sluoksnio paviršiumi sąlygos yra tinkamos skystam vandeniui. Tokiu atveju K2-18b būtų didžiausia planeta, turinti sąlygas skystam vandeniui egzistuoti.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal Letters. Su jais galite susipažinti ČIA.