„Kontaktas tarp Lotynų Amerikos ir Islamo buvo užmegztas dar XII a. Ameriką 1178 metais atrado musulmonai, o ne Kristupas Kolumbas“, - per Stambule vykusį musulmonų pasaulio lyderių suvažiavimą sakytoje kalboje teigė konservatyvusis Turkijos prezidentas.
„Musulmonai Ameriką pasiekė 1178 metais. Kolumbas užsiminė apie mečetės egzistavimą Kubos pakrantėje“, - tvirtino R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganas netgi pareiškė, kad Ankara būtų pasirengusi vėl pastatyti mečetę toje vietoje, apie kurią, esą, pasakojo nukarūnuotasis atradėjas iš Genujos.
„Norėčiau apie tai pasikalbėti su broliais iš Kubos. Mečetė puikiai tiktų ant kalvos ir šiandien“, - sakė Turkijos vadovas.
Istorijos vadovėliuose rašoma, kad K. Kolumbas koją ant Amerikos žemės iškėlė 1492 metais, ieškodamas jūrų kelio į Indiją per vakarus, be būtinybės sukti ratą aplink Afriką.
Idėją, kad musulmonų Amerikoje būta ir iki K. Kolumbo, neseniai iškėlė nedidelė musulmonų mokslininkų grupelė. Deja, savo teiginių jie negali patvirtinti mečetės, Amerikoje pastatytos iki 1492 metų, griuvėsiais, nes niekas tokių nerado.
1996 metais istorikas Youssefas Mroueh publikavo daug triukšmo sukėlusį straipsnį, kuriame cituoja Kristupo Kolumbo dienoraštį. Keliautojo dienoraštyje užsimenama apie mečetę Kuboje, bet mokslo pasaulyje įprasta manyti, kad tai – ne tiesioginis teiginys apie tikrą mečetę, o metaforinis kraštovaizdžio palyginimas su musulmonų kulto pastatu.
Tiesa, net jei ir pasirodytų, kad R. T. Erdoganas yra teisus, tikėtina, kad ir musulmonų keliautojams tektų tik antra vieta Amerikos atradimo istorijoje. Mat manoma, kad apie 1000 metus Šiaurės Amerikoje išsilaipino vikingų, vadovaujamų Leifo Eriksono, ekspedicija.
