Gaia ir APOGEE stebėjimai parodė, jog tūkstančiai jaunų masyvių žvaigždžių Mažajame Magelano debesyje išsidėstę dviejose grupėse, kurios, žvelgiant iš Žemės, yra tiksliai viena už kitos. Radijo teleskopų masyvo ASKAP stebėjimai atskleidė analogišką dujų pasidalinimą.
Be to, tiek žvaigždės, tiek dujos pasižymi skirtingais judėjimo greičiais ir chemine sudėtimi. Taigi panašu, kad tai, ką vadiname Mažuoju Magelano debesiu, iš tiesų yra dviejų galaktikų projekcija dangaus skliaute.
Atstumas tarp jų – penki kiloparsekai: palyginamas su debesies skersmeniu dangaus skliaute ir mažesnis, nei Saulės atstumas nuo Paukščių Tako centro. Taigi neabejotina, kad abi galaktikos sąveikauja tarpusavyje bei su kaimyniniu Didžiuoju Magelano debesiu.
Naujieji duomenys patvirtina įtarimus, kurie pirmą kartą kilo dar devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tuometiniams stebėjimams nepakako detalumo, kad galėtų patvirtinti ar atmesti dviejų galaktikų hipotezę, bet dabar tokia interpretacija ima atrodyti teisingesnė už vienos galaktikos.
Atradimas įdomus ir tuo, ką sako apie Paukščių Taką. Pastaruoju metu randama įrodymų, jog Paukščių Tako masė mažesnė, nei rodė ankstesni stebėjimai, taigi mažiau turėtų būti ir palydovinių galaktikų.
Mažasis Magelano debesis yra viena didžiausių Paukščių Tako palydovių; jos ir kitų didelių palydovių egzistavimas atrodė sunkiai paaiškinamas.
Dviejų dvigubai mažesnių galaktikų egzistavimas geriau dera su naujausiais Paukščių Tako masės vertinimais.
Tyrimo rezultatai arXiv.