Mokslininkai genetinius pavyzdžius aptiko nuosėdiniame senoviniame sluoksnyje (sedaDNA), nugulusius 178 metrų gylyje po jūros dugnu Antarktidoje. Tarptautinė vandenynų tyrimo programa Skotijos jūroje, esančioje tarp Pietų Amerikos ir Antarktidos žemyninės dalies, vyko 2019 metais.
Tyrimo išvados apie ištirtus priešistorinius nuosėdinius DNR radinius publikuotos mokslo žurnale Nature Communiations, 2022 spalio 2 dieną.
Ištyrę likusių ir atkurtų DNR fragmentų dalis, mokslininkai išsiaiškino, kad joms yra maždaug 1 mln. metų. Iki šiol seniausi rasti nuosėdinių DNR pavyzdžiai buvo rasti Arkties amžinajame įšale, kurių amžius buvo apie 650 tūkst. metų.
„Šie fragmenai yra seniausi patvirtinti jūrinės kilmės nuosėdinių DNR įrodymai, kuriuos iki šiol pavyko rasti“, – teigė tyrimo vadovė Linda Armbrecht iš Tasmanijos Jūrų ir Antarktidos tyrimų instituto. Anot jos, DNR pavyzdžiai buvo puikiai išsilaikę dėl labai žemos temperatūros, nedidelės deguonies koncentracijos ir natūraliai esančios apsaugos nuo UV spindulių.
Mokslininkai kol kas negali pasakyti, kokiai rūšiai priklauso seniausi sedaDNR, tačiau yra žinoma, kad tai iš eukariotų (lot. eukaryotes) grupės – t.y. gyvūno, augalo arba grybo, bet ne bakterijos ar viruso.
Vis dėlto, dauguma surinktų DNR pavyzdžių priklauso dumbliams – planktonui, kuris ir šiandien paplitęs pasaulio vandenynuose ir sudaro jūrinę mitybinės grandinės bazę.
Ištirti duomenys parodė, kad Skotijos jūroje staigus dumblių koncentracijos padidėjimas įvyko maždaug prieš 540 tūkst. metų. Tuo metu Žemė buvo savo natūralaus šiltėjimo laikotarpyje, kuomet spartėjęs ledo tirpsmas Antarktidoje ir kylanti pasaulio vandenynų temperatūra paskatino staigų dumblių augimą ir dauginimąsi.
Manoma, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita gali paskatinti tokius pačius procesus. Anot mokslininkų, šios žinios apie buvusius pokyčius ekosistemose ankstesnių klimato šiltėjimo metu suteikia naudingos informacijos ir apie klimato pokyčius ateityje.
„Antarktida yra vienas iš jautriausių regionų Žemėje klimato kaitos požiūriu. Todėl praeityje gyvavusių poliarinių jūros ekosistemų tyrimai ir dabartinis atsakas į klimato pokyčius yra neatidėliotinas“, – tikino L. Armbrecht.
