8. Prietarai
Barackas Obama rinkimų rytą mėgsta žaisti krepšinį. Golfo žaidėjas Tigeris Woodsas visuomet dėvi raudonus marškinėlius, jei varžybos vyksta sekmadienį. Dauguma mūsų turi savų prietarų, net jei žinome, kad jie racionaliai negali būti veiksmingi. Visgi prietarai nėra visiška nesąmonė.
Mūsų smegenys yra linkę aplinkoje ieškoti struktūros ir tvarkos, teigia Bristolio universiteto (D.Britanija) mokslininkas Bruce‘as Hoodas. Mes taip pat esame priežastiniai deterministai – manome, kad pasekmės yra nulemtos ankstesnių įvykių. Tokia pojūčių kombinacija ir numanomos priežastys didina mūsų polinkį tikėti prietarais. „Tačiau esama laibai gerų priežasčių, dėl kurių išsivystė tokie gebėjimai“, - priduria B.Hoodas. Tam tikrų neaiškių priežasties ir pasekmės ryšių pastebėjimas ir reagavimas į juos gali būti išlikimą lemiantis veiksnys.
Mūsų protėviai nebūtų išgyvenę ilgai jei būtų manę, kad žolės čežėjimą sukelia vėjas, kuomet buvo bent menka galimybė, kad čežėjimo priežastis yra liūtas. Ir dėl to verta tikėti nesamais dalykais. Harvardo universiteto (JAV) mokslininkas Kevinas Fosteris ir Helsinkio universiteto mokslininkė Hanna Kokko matematinio modeliavimo būdu parodė, kad visais atvejais, kai tikėjimo prietarais kaštai yra mažesni už tikros gyvybę ar mirtį lemiančios situacijos pražiopsojimo kaštus, evoliucija teiks pirmenybę prietaringiems įsitikinimams.
Religija nurodo kitą tikėtiną tikėjimo prietarais naudą. „Religinio tikėjimo dalis yra tikėjimas dvasių pasauliu ir jo veiksmingumu – net jei jis iš tikrųjų nėra veiksmingas“, - sako R.Dunbaras, kuris yra vienas iš pagrindinių idėjos, kad religija yra adaptyvi, šalininkų. Jis mano, kad pagrindinė religijos funkcija yra įtikinti visuomenę laikytis bendros linijos taip skatinant bendruomenės glaudumą. Tai pasiekiama iš dalies apeliuojant į mūsų įgimtą polinkį tikėti antgamtinėmis būtybėmis, kurios gali turėti įtakos mūsų likimams.
Ir nors mūsų prietaringumas yra užkoduotas mūsų prigimtyje, kultūros ir aplinkos veiksniai aiškiai turi įtakos tam, kiek prietaringas yra vienas ar kitas žmogus. Pavyzdžiui, kai mes jaučiame, kad nebegalime valdyti savo gyvenimo, mes linkę tapti labiau prietaringais. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, gyvenantys Vidurio Rytų didelės rizikos zonose (pavyzdžiui, Tel Avive) yra kur kas labiau linkę su savimi nešiotis sėkmės talismanus nei kiti žmonės.
Kito tyrimo metu nustatyta, kad prasidėjus ekonominio nuosmukio laikotarpiui evangelikų bažnyčių augimas JAV padidėja 50 procentų. Ir nėra nė vieno, kuris būtų visiškai neprietaringas. „Savo tikėjimo antgamtiniais dalykais polinkius mes galime keisti priklausomai nuo situacijos. Lėktuve, krentančiame iš 10 000 metrų aukščio, ateistų būna labai mažai“, - sako B.Hoodas.
