Kvepalus į Lietuvą importuojančios UAB „Sirowa Vilnius“ kosmetikos skyriaus vadovė Dalia Stankevičiūtė sako, kad tokie mitai kyla iš paprasčiausių nesusipratimų. „Žmogus į kvapus reaguoja labai skirtingai – po valandos tas pats kvapas pasidaro kitoks, be to, jis skirtingai atsiskleidžia ant kiekvieno žmogaus odos“, – aiškina D. Stankevičiūtė.
Anot jos, tinkamai pasirinktų kvepalų pats žmogus jau nebeužuodžia – tai ženklas, kad kvapas jam tinka, tačiau jei kvepalų nepastebi ir aplinkiniai žmonės, galima įtarti, kad tai negeri kvepalai.
Kvepalai – tie patys, o kaina skiriasi kelis kartus
D. Stankevičiūtė teigia, kad kvepalų kaina nėra rodiklis, ar prekė originali, ar ne. „Kiekvienas mažmenininkas – ar tai būtų internetinė parduotuvė, ar salonas, savo prekių kainas nusistato patys. Kas kaip nori, tas taip daro. Viskas priklauso nuo to, kas kaip konkuruoja, kiek kaštų turi ir pan. – sako ji. – Nėra jokios reguliacijos. Kadangi dabar ES sienos atviros ir nereikia jokių notifikavimo dokumentų, tai ta prekyba yra laisva.“
D. Stankevičiūtės teigimu, nereikia manyti, kad nusipirkus pigesnę prekę ji bus neoriginali. „Žinoma, perkant turguose tikrai neverta tikėtis, kad nusipirksi originalą. Tačiau reikia įvertinti ir internetinės, ir fizinės parduotuvių išlaikymo kainas. Kiekvienas pardavėjas skaičiuoja, kiek jis nori uždirbti, ir pagal tai nusprendžia, kokios kainos jam yra priimtinos ir už kurias vartotojas yra pasiruošęs pirkti“, – teigia ji.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir UAB „Pigu“ rinkodaros direktorė Giedrė Vilkė. Ji teigia, kad kainos nustatomos remiantis kiekvieno pardavėjo prekių kainodaros principais, ir palygina skirtingas parduotuves: „Pirmiausia prabangūs salonai turi papildomų išlaidų, tokių kaip fizinių parduotuvių paklausiose vietose išlaikymas, įrengimas, administravimas, nuoma, lentynų priežiūra, aptarnaujančio personalo, konsultantų atlyginimai ir kitos išlaidos, kurių internetinėms parduotuvėms patirti nereikia.“
G. Vilkė atskleidžia, kad skiriasi ir kainodaros strategijos. „Mūsų pirkimų specialistai nuolat derasi su tiekėjais, todėl dažniausiai klientui pasiūlome patrauklią galutinę kainą, o fizinėse parduotuvėse pirkėjai dažnai viliojami papildomomis dovanomis, kurias pirkėjai gauna už tai, kad sumoka aukštesnę kainą. Visi šie veiksniai ir lemia kainų skirtumus toms pačioms tų pačių gamintojų prekėms“, – aiškina ji.
D. Stankevičiūtė nesistebi, kad salone „Elie Saab“ 50 ml kvepalų buteliukas kainuoja apie 84 eurus, kai internetinėje parduotuvėje už tokių pačių kvepalų 90 ml buteliuką prašoma gerokai mažesnė – 62 eurų suma. „Nereikia lyginti nelygintinus dalykus, nes 90 ml kvepalai yra mažiau perkamas produktas – populiariausia talpa yra 30 ml. Be to, galbūt tai akcinis pasiūlymas“, – svarsto ji.
Anot kvepalus importuojančios įmonės vadovės, įtarti klastotę vien dėl to, kad skiriasi kainos, nėra jokio pagrindo, nes kiekvienas pardavėjas siekia užsitikrinti savo vardą. „Jei žmogus toje internetinėje parduotuvėje vieną kartą pirko kvepalus ir kvapas neapvylė, pirks ir antrą kartą, trečią, nes pasitikės ja. Tačiau jei nusipirkęs nusivils, tai daugiau ten paprasčiausiai nebepirks“, – įsitikinusi ji.
Kaip teigia G. Vilkė, e. prekybą ryžtasi išbandyti vis daugiau žmonių, o jų internetinės parduotuvės klientai – patys įvairiausi, nuo studentų iki vyresnių, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių pirkėjų. „Dalis klientų nori sutaupyti pinigų, dalis – laiko. Pirkimas internetu tampa neatsiejama kasdienybės dalimi, apsipirkti patogiai galime telefonu migdydami vaikus ar stovėdami spūstyse“, – pasakoja ji.
Kaip patikrinti kvepalų originalumą
D. Stankevičiūtė įsitikinusi, kad vienintelis faktorius, nusakantis kvepalų originalumą, yra jų aromatas. „Jeigu nusiperki prekę, kurios kvapas neatitinka tokio kvapo, koks turėtų būti, tai akivaizdu, kad ji yra neoriginali. Problema tik ta, kad internetu kvepalų nepauostyti, o salonuose yra bent mėginių“, – kalba ji.
G. Vilkė teigia, kad kvepalų originalumą lemia ne jų pardavimo vieta ar būdas. Tą užtikrina patikimi ir oficialūs tiekėjai, kilmė, kokybė ir kokybę atitinkanti kaina. Anot jos, tie patys tiekėjai gali dirbti tiek su žinomais kosmetikos ir parfumerijos tinklais, tiek su smulkesniais ar interneto prekybininkais.
Kvepalų originalumas, anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriaus Felikso Petrausko, gali būti nustatomas pagal pakuotės požymius. „Vartotojas dėl kvepalų originalumo patvirtinimo pirmiausia turi kreiptis į prekės pardavėją. Pardavėjas pagal pateiktą kvepalų ženklinimo informaciją kreipiasi į ženklinime nurodytą kvepalų gamintoją. Papildomai informuojame, kad kvepalai turi būti pagaminti vadovaujantis geros gamybos praktikos principais“, – oficialią tvarką nupasakoja F. Petrauskas.
Pateikti į Lietuvos Respublikos, kaip ir į Europos Sąjungos, rinką kosmetikos gaminiai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kosmetikos gaminių reikalavimus, kad būtų užtikrinamas efektyvus vidaus rinkos veikimas ir žmonių sveikatos apsauga.
„Kosmetikos gaminiai, skirti platinti Lietuvos ir ES rinkoje, privalo būti notifikuoti, t. y. prieš pateikdamas kosmetikos gaminį rinkai atsakingas asmuo elektroninėmis priemonėmis Europos Komisijai nurodo kosmetikos gaminio kategoriją ir jo pavadinimą ar pavadinimus, padedančius nustatyti gaminį, tai pat – atsakingo asmens vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą, kur galima susipažinti su gaminio informacijos byla, kilmės šalį importo atveju, valstybę narę, į kurios rinką pateiktas kosmetikos gaminys, fizinio asmens, į kurį prireikus galima kreiptis, kontaktinius duomenis ir kt., – apie tiksliai apibrėžtą tvarką kalba F. Petrauskas. – Pranešimai teikiami kosmetikos gaminių pranešimo portale.“
Kai kvapas nuvilia
G. Vilkė sako, kad jų internetinės parduotuvės klientai iškart sureaguoja, jeigu gamintojas atnaujina pakuotę ar buteliuką – tuomet žymiai padaugėja užklausų dėl atnaujintų kvepalų kilmės ir kokybės, ir šie gamintojų pakuočių pakeitimai dažnai klaidina klientus.
„Kartais klientai įsigyja kvepalus jų prieš tai neišbandę, nepauostę, net nepasiskaitę aprašymų, kokios yra pagrindinės natos ir ar jos iš tiesų jiems yra tinkamos ir patinkančios, tad gavę kvepalus, kurių kvapas neatitinka lūkesčių, kreipiasi į mus“, – kalba ji.
VVTAT direktoriaus duomenimis, per 2016 metų I pusmetį dėl kosmetikos gaminių tarnyba sulaukė 21 skundo raštu ir 146 paklausimų (žodžiu, telefonu ar e. paštu), tarp jų vartotojai pateikė skundų ir dėl galimai neoriginalių (falsifikuotų) kvepalų.
Kaip teigia F. Petrauskas, dažniausia skundų priežastis – nepateisinti vartotojų lūkesčiai dėl kvepalų kvapo išlaikymo. „Kvepalai, dėl kurių vartotojai buvo pateikę prašymus, buvo įsigyti nuotolinio ryšio priemonėmis, turgavietėse ir prekybos vietose. Dažniausiai skundžiamasi kvepalais, įsigytais iš trečiųjų šalių“, – atskleidžia jis.
Internetinė parduotuvė nusiskundimų dėl kvepalų pagausėjimą itin pastebi šaltuoju metų laiku. Kaip pasakoja įmonės rinkodaros direktorė, taip nutinka todėl, kad prekes atsiėmus iš paštomatų, kvepalai būna šalti, o tam, kad atsiskleistų jų aromatas, reikia palaukti, kad jie sušiltų. „Juk parduotuvėse kvepalai yra nuolat šildomi lempomis, tad natūralu, kad kvapo intensyvumas gali skirtis. Atėjus šalčiams, esame nusprendę nebeteikti klientams galimybės kvepalus ir kosmetiką atsiimti iš paštomatų, tad visada stengiamės stebėti, koks vyrauja oras, kada saugu prekes atsiimti iš paštomatų, o kada jau to daryti nereikėtų“, – niuansus atskleidžia G. Vilkė.
