Klaipėdietė Ženeta Staugaitienė ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryboje, pasinaudojusi klaipėdiečio tribūnos galimybe, kalbėjo, kad jos šeima pasiruošusi investuoti į strateginėje vietoje esantį statinį, ir prašo miesto Tarybos narių pagalbos tvarkant žemės nuomos klausimus.
„Esu asmuo, kuris pradėjo statinio įsigijimo procedūrą. Esu sumokėjusi turto savininkui avansą už šį turtą ir su šeima turime planą atstatyti statinį“, – sakė Ž. Staugaitienė.
Anot jos, šiems planams įgyvendinti trukdo tai, kad Klaipėdos savivaldybė priešinasi tam, kad Nacionalinė žemės tarnyba sudarytų žemės nuomos sutartį su pastato savininku.
Statyba negalima
Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Savivaldybė dar 2012 metais, kai keitėsi statinio savininkas, rekomendavo Nacionalinei žemės tarnybai nepasirašyti naujos žemės nuomos sutarties. Pastatas stovi ant nedidelio 44 kv. m valstybinės žemės ploto.
„Tai yra miesto parko, miško teritorija, kurioje, pagal Miesto bendrąjį planą, nėra numatyta jokia statyba“, – sako G. Pocius.
Anot jo, šiuo metu Savivaldybės administracija ieško teisinių sprendimo būdų, kaip šią problemą išspręsti, kad statinio savininkui būtų teisingai kompensuota.
Vienas iš galimų sprendimų – tai statinio perėmimas visuomenės poreikiams. Tačiau, pasak G. Pociaus, tokia procedūra būtų įmanoma, jei žemės sklypas, ant kurio stovi apleistas statinys, būtų naudojamas platinti šalia esančią Prano Lideikio gatvę ar tiesti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus.
Taip pat ieškoma ir kitų teisinių problemos sprendimo būdų.
Šiuo prekybinio kioskelio istorija prasidėjo dar apie 1997 metus. Tačiau G. Pocius akcentuoja, kad statinys teisiškai niekada nebuvo pabaigtas statyti.
Padidino mokestį
Daugybę metų šis kioskas yra įtraukiamas į apleistų statinių sąrašą. Ž. Staugaitienė prašė Tarybos narių neįtraukti statinio į apleistų sąrašą, nes pastatas vis tiek nebūtų tvarkomas, o savininkui kauptųsi skola.
Tarybos nariai į šį prašymą neatsižvelgė ir pritarė jo įtraukimui į neprižiūrimų statinių sąrašą. Dėl to nuo 0,8 proc. iki 3 proc. didėja šiam objektui skaičiuojamas NT mokestis.
Tarybos narys Andrius Petraitis ragino savininkus investuoti į pastato būklę. Jo skaičiavimais, už apleistą statinį per metus reikės mokėti apie 150 eurų NT mokesčio. Jei statinys nebūtų įtrauktas į apleistų statinių sąrašą, mokestis siektų tik apie 40 eurų.
