aA
Žinia, kad Klaipėdos skulptūrų parke ruošiamasi išpjauti per 500 medžių, daliai klaipėdiečių kelia šoką. Jų neguodžia ir tai, kad niekas nesiruošia liesti senų ir vertingų medžių.
© Egidijus Jankauskas

Tačiau valdininkai aiškina, kad toks ir jiems patiems skausmingas žingsnis būtinas, norint išsaugoti itin vertingą 100 ar net 200 metų skaičiuojančią parko augmeniją.

Skelbia pavojų

Dienraštis „Vakarų ekspresas“ pastaruoju metu gavo ne vieno Skulptūrų parko likimu susirūpinusio klaipėdiečio laišką. Prašoma gelbėti medžius, prieš kuriuos galandamas aštrus kirvis. Apie tai diskusijos vyksta ir viešojoje erdvėje.

„Skulptūrų parkas - pavojuje“, - visuomenės dėmesį bando atkreipti Antanas Ūsas. - Nauja žinia - Skulptūrų parke, Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus pavadinto miško parku, ruošiamas pjūklas 504 medžiams. Motyvas pjauti: medžiai pasenę, kreivi, daugiakamieniai, kilnojantys takų dangas, neleidžiantys augti žolei, metantys lapus ir t. t.“, - rašo A. Ūsas.

Jo nuomone, medžiai, kaip žmonės, yra įvairūs ir turi teisę gyventi. Juolab kad jie daro įtaką ir žmonių sveikatai.

„Skulptūrų parkas tuo žavingas ir vertingas. Jis niekada netaps nei tikru parku, nei kapinėmis. Todėl turėtų ir likti miško parku, papildant jį pavasarį žydinčiais medžiais ir krūmais, visžalėmis gyvatvorėmis palei Liepų ir Daukanto gatves, kurios apsaugotų nuo teršalų.

Dažnas sprendimus priimančiųjų motyvas nupjauti medį yra tas, kad pavojus kyla dėl galimai virsiančių medžių ir lūžtančių šakų. Gal metas palyginti, kiek žmonių nukentėjo ir mirė nuo lūžtančių medžių, o kiek dėl užteršto oro? Buvau liudininkas, kai buvo nupjautos pačios storiausios, gražiausios ir vešliai augusios tuopos prie paminklo 1923 m. sukilėliams. Išskirtinio grožio medžiai pavojaus niekam nekėlė. Liko piktžaizdė - pievutė, kurioje auga žolė. Dažnai praeidamas pro šią vietą, skaudama širdimi prisimenu gražuolius medžius. Tad gal palikime Skulptūrų parką kaip miško parką be piktžaizdžių“, - socialinėje erdvėje rašė A. Ūsas.

Kaipmat atsirado jam pritariančių, kad Klaipėdos skulptūrų parkas tuo ir unikalus. Esą atvažiavę vilniečiai pavydžiai užsimena, kad čia daug gražiau, nei, pavyzdžiui, Bernardinų sode.

Klaipėdiečiai sunerimę: Skulptūrų parke grius 500 medžių
© Egidijus Jankauskas

Oficialiai nesipriešino?

Šį projektą kuruojantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška neslėpė, kad panašios dalies visuomenės reakcijos buvo tikimasi, tad tam buvo pasirengta iš anksto. Visgi jis sakė kol kas nesulaukęs iš visuomenės jokių raštų. O esą jei ir sulauktų, žinotų, kaip argumentuotai į juos atsakyti.

„Tai tikrai ne tas atvejis, kai kartais želdiniai tvarkomi pasikliaujant rangovų kompetencija. Šį projektą vertino labai rimti specialistai. Buvo pakviestas arbitras - atlikta nepriklausoma dendrologinė ekspertizė. Ją atliko Lietuvos dendrologų draugija. Jie pritarė, kad reikia imtis tokių priemonių. Kiekvienas sprendinys buvo nuodugniai pasvertas“, - aiškino V. Juška.

Paveldosaugos skyriaus vedėjas atvirai prisipažino, kad prieš imantis šio darbo, tikrai reikėjo didelio ryžto. Ypač žinant, kaip jautriai pastaruoju metu žmonės reaguoja į medžių kirtimą.

„Kartais atrodo, kad medis net už žmogų vertingesnis. Niekas neslepia, kad tai yra skausmingi sprendimai, bet jie negimė šiaip sau. Tiesiog nėra kito būdo, jeigu mes norime prikelti šitą vietą ir vėl padaryti svarbią. Tas žaliasis parko rūbas buvo skoningas ir mes norime sugrąžinti tai visuomenei. Visi žinome, kad Skulptūrų parkas nuo sovietmečio stokojo dėmesio. Dabar nori nenori darbai turi būti didesnės apimties, nes ilgus dešimtmečius parkas nebuvo prižiūrimas. Susidūrėme su problema, kad kitokių priemonių kaip ir nėra“, - pasakojo V. Juška.

Ne tik kirs, bet ir sodins

Pasak jo, ir patys projektuotojai, ir visuomenininkai kėlė klausimus dėl medžių kirtimo, tad buvo parengta labai išsami analizė-inventorizacija. Kiekvienas medis yra nuodugniai išanalizuotas ir aprašytas.

Pasak jo, medžiai buvo skirstomi į keletą grupių. Vertingiausiais laikomi per 200 metų skaičiuojantys medžiai, jie net senesni nei pačios kapinės. Pastarųjų niekas nesiruošia šalinti. Kita kategorija - senieji, 100-200 metų medžiai, jų taip pat niekas nelies. Trečia, pažeidžiamiausia grupė - jauno ir vidutinio amžiaus.

„Pjaunami bus tik tie medžiai, kurie sovietmečiu, kai parkas nebuvo tinkamai prižiūrimas, išdygo savaime, iš sėklų. Tai - sausuoliai, pasvirę, drevėti medeliai ir panašiai“, - minėjo Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Užsiminus, kad žinia, jog teks pašalinti net 504, skamba grėsmingai, V. Juška ramino, kad nereikėtų dramatizuoti.

„Visa parko struktūra nėra pertvarkoma. Kone 80 proc. tų želdinių, kurie šiuo metu auga, lieka. Tačiau, kadangi vien medžių yra kone 2 000, tie skaičiai ir atrodo įspūdingai“, - teigė jis.

Pasak jo, nebus taip, kad kirtimais būtų formuojamos landšaftinės erdvės.

„Iš esmės tai tarsi parko valymas, nes tie jauni medžiai užgožia ir tuos vertingus medžius. Juk medžiai - tai gyvas organizmas ir tarp jų vyksta konkurencinė kova. Jaunuolynas turi didesnę gyvybinę jėgą, atima iš senesniųjų maisto medžiagas.

Tai yra miesto širdis, čia vyrauja tam tikra rimtis, viešoji pagarba, nes čia yra buvusios kapinės. Čia esančios skulptūros taip pat yra vertybė. Bandant suderinti visus interesus ir priimti tokie sprendiniai“, - pasakojo Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Beje, ne vien tik bus vykdomi kirtimai, bus pasodinti 128 nauji medžiai, taip pat 4 144 krūmai, 400 metrų gyvatvorių, projektuojami 3 000 kv. m gėlynų.

„Taip pat atsiras unikalus kvapų sodelis, kuriame bus pasodinti Klaipėdos krašto kapinėms būdingi augalai. Manau, kad tai bus unikalus objektas. Be to, mes tvarkysime ne tik želdinius, iš dalies bus atkurta ir buvusių senųjų kapinių struktūra, bus įkurtas memorialas čia palaidotiems žmonėms.

Raginčiau visus nedramatizuoti situacijos. Į viską reikėtų žiūrėti kompleksiškai, o ne išplėšti vienintelį konkretų skaičių, kiek bus iškirsta medžių“, - ramino visuomenę V. Juška.

Kada kirs?

Jo žiniomis, darbai suplanuoti 2021-aisiais metais. Nors realiai, jei tik būtų numatytos lėšos, kirtimus būtų galima pradėti kad ir dabar, nes yra ir techninis projektas, ir visi reikalingi leidimai.

„Praėjome labai sunkų kelią, tad dabar iš naujo pradėti kvestionuoti, ar jis mums reikalingas, ar ne, būtų nesąžininga kitų miesto gyventojų atžvilgiu. Tikrai žinau, kad yra nemaža visuomenės dalis, kuri džiaugiasi tokiais planais ir nori, kad parkas ir buvusios kapinės atgimtų. Klaipėdoje gyvena ne tik žalieji, yra ir istorikai, kurie seniai ragina atkurti buvusias kapines. Tiesiog, matyt, šio projekto šalininkai taip aktyviai nesireiškia“, - svarstė V. Juška.

Jo nuomone, iškalbingas yra vien tas faktas, kad šitą projektą iš pirmo karto suderino visos reikiamos institucijos.

„Kelis kartus mes tą projektą viešinome, nekalbu apie tai, kad viduje, darbo grupėse, vyko diskusijos, buvo ir viešas pristatymas“, - minėjo Savivaldybės darbuotojas.

Visuomenę reikia parengti

„Ši problema labai aštri, nežinau, kaip būtų galima be triukšmo visa tai padaryti? Ypač po to, kai buvo tiek negražių precedentų kituose miestuose“, - svarstė parko sutvarkymo idėją palaikantis istorikas Vacys Vaivada.

Jo nuomone, visuomenę reikia atsakingai parengti tokiam žingsniui, tartis su ja, kad neatrodytų, jog tai gali būti bandymas apgauti ar noras pasisavinti pinigus.

„Šiuo atveju labai svarbu atvirumas, nuoseklumas ir nuoširdumas. Be to, būtina kompetencija. Natūralu, kad daugeliui žmonių atrodo taip - jei medis dar gali stovėti, jis yra sveikas, kodėl jį reikia pjauti? Mūsų sąmonė to dar nepasiruošusi priimti, bet neišvengiamai prie to reikės prieiti. Tad būtina visuomenei kompetentingai išaiškinti, kodėl to reikia“, - kalbėjo istorikas.

Jis akcentavo, kad asmeniškai jam ši vieta nėra Skulptūrų parkas, o senosios miesto kapinės.

„Aš šių dviejų sąvokų neplaku į viena. Pačios kapinės praėjo tam tikrą raidos etapą, bet jos buvo formuojamos kryptingai. Natūralu, kad užsodinimas ir želdiniai atsirado ne šiaip sau. Kadangi kapinės buvo sunaikintos ir buvo stengiamasi užmiršti, kas ten yra, natūralu, kad ir želdiniams praradus reikiamą priežiūrą ir globą, natūraliai, netvarkingai pridygo medžių.

Suprantama, kad klaipėdiečių santykis su Skulptūrų parko želdynais nevienareikšmis. Tiems, kurie į Klaipėdą atvažiavo vėliau, kai čia jau veikė Skulptūrų parkas, mieli atrodo ir savaime pridygę medžiai. O tiems, kurie šią vietą dar prisimena kaip kapines, vertingoji dalis atrodo tokie želdynai, kokie buvo tada. Man, kaip istorikui, pastaroji nuomonė taip pat priimtinesnė“, - kalbėjo V. Vaivada.

Jo nuomone, daug kas priklauso nuo to, kokia yra visuomenė.

„Pastaruoju metu kryptingai formuojasi tokia tendencija, kad esame įpratę gerbti medį. Ta pagarba kuo toliau, tuo labiau plėtojasi. Žmogui labai sunku atsisveikinti su kad ir atsitiktinai išaugusiu medeliu, nes dabartinei visuomenei jis jau turi prasmę.

Natūralu, kad ta problema kuo toliau, tuo labiau augs, jei nebus stabilizuotas požiūris. Pirmiausia į tai - o kas toje vietoje buvo, kaip reikėtų tai vertinti, formuoti ir prižiūrėti. Jeigu visuomenėje būtų sutarta, kad šią vietą reikia tinkamai prižiūrėti, tai, manau, nekiltų ginčų, kad medžius reikia ir genėti, o kartais dalies jų ir atsisakyti, pakeisti naujais“, - kalbėjo istorikas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.2857

Klaipėdos rajone atidaryta nauja „Rimi“ parduotuvė: išplės skirtingus rajonus jungiančio autobuso maršrutą (7)

Šiandien Klipščiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas naujausias, jau trečiasis šiais metais,...

Galvos skausmą keliančios gatvės remonto laukia jau ne vienerius metus: žada sutvarkyti, tik nežinia, kada (6)

Dalis Trušelių kaimo gyventojų atsimušė tarsi į nevilties sieną. Jiems iškilo klausimas, kada...

Danės upėje nori įrengti specialią liniuotę, bet ne viskas taip paprasta (3)

Daugelyje Europos miestų upių, o ir kai kuriuose Lietuvos miestuose yra vandens lygio matuoklės,...

Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglės paieška (3)

Lapkričio 30-ąją, 17 val., Klaipėdoje, Teatro aikštėje, bus įžiebta Kalėdų eglė. Šių...

Į Klaipėdos pajūrį plūdo gintarų medžiotojai (3)

Sekmadienį Melnragėje tarsi bitelės dūzgė gintarų medžiotojai. „Ir man davė vieną didelį...

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (268)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (273)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (54)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (19)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (187)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (11)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (37)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (266)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...