Kokių klausimų geriau neužduoti perkant šunį

 (6)
Ne vienas žmogus paskambinęs į veislyną pasiteirauti apie šuniukus išgirsta, kad jam šuniukas nebus parduotas. Kodėl? Kokias klaidas daro norintys įsigyti keturkojį?
Šuniukai
© Fotolia nuotr.

Pirmas klausimas apie kainą

Daugelis veisėjų susierzina, kai norintis įsigyti šuniuką paklausia kainos, tačiau visiškai nesidomi pačia veisle, šuniukų tėvais, jų kilme ir pan. Labai dažnai į tokius laiškus, kuriuose yra tik vienas sakinys: „kokia šuniuko kaina“, veisėjai apskritai neatsako, o klausiantysis taip ir nesupranta, kodėl yra ignoruojamas.

Atsakymas paprastas. Šunų veisimas yra hobis, kuriam reikia skirti labai daug širdies, žinių, laiko ir lėšų. Iš šunų veisimo bent jau Lietuvos veislynai negyvena, jų savininkai turi kitus darbus, o visą savo laisvalaikį skiria šunims.

Žmogus, auginantis šuniukus ir skiriantis jiems savo atostogas, besirūpindamas jais tarsi vaikais, turi tikslą ne kuo greičiau šuniukus parduoti, o surasti tokį šeimininką, kuris gebėtų užtikrinti augintiniui pačias geriausias gyvenimo sąlygas ir po kurio laiko neatsikratytų juo, tarsi nereikalingu baldu. Veisėjas tikisi, kad žmogus, norintis įsigyti šuniuką jau turės bent elementarių žinių apie veislei būdingus bruožus, kad klausinės apie šuniukų priežiūrą, poreikius ir pan. Klausimas apie kainą pats savaime nėra blogas, tačiau kai pirkėjas užduoda tik jį vieną, sukelia nepasitikėjimą.

Kada atsipirks

Nereikia stebėtis, kad tokį klausimą išgirdęs veisėjas atsisako parduoti šuniuką. Šuo nėra pinigus nešantis daiktas ir skirtas ne tam, kad atsipirktų. Koks bus šuniuko likimas, jeigu jis neatsipirks – bus išvežtas į prieglaudą ar dar baisiau, pririštas miške ir paliktas? Tokios mintys kyla kiekvienam veisėjui išgirdus, kad šuniukas turi atsipirkti.

Dažniausiai to klausia visiškai nieko apie šunis neišmanantis žmogus ir nė nenutuokiantis, kiek daug reikia investuoti į geros kilmės parodinį keturkojį. Todėl ir baisu, kad įsigijęs šuniuką žmogus išsigąs sužinojęs, kiek kainuoja parodos Lietuvoje ir užsienyje, sveikatos tyrimai ir numojęs į viską ranka pradės leisti į pasaulį bedokumenčius šuniukus.

Kiekvienas veisėjas bijo, kad jo augintinis paklius į pasipelnyti iš augintinio norinčio žmogaus rankas, tad labai atidžiai renkasi būsimus savo šuniukų šeimininkus.

Ar užaugęs bus mėlynom akim

Dalis žmonių ieško gyvūno ne atsižvelgdami į savo poreikius, šuns savybes, o dėl išvaizdos. Labai dažnai žmonės susidomi mėlynakiais šuniukais, veimaraneriais arba haskiais, tačiau nepasidomi, kad šių veislių šunys reikalauja itin didelio fizinio krūvio.

Dalis žmonių dar klausia, ar jų svajonių šuo ramiai gulės prie židinio, tarsi pirktų ne augintinį, o prabangią interjero detalę. Tokius pirkėjus vieni veisėjai iškart išprašo iš savo namų, kiti mandagiai pasikalba ir įtikina, kad šuniukas tikrai nėra jiems skirtas.

Vis daugiau veisėjų su norinčiais įsigyti šuniuką kalba taip, tarsi visiškai nenorėtų parduoti savo augintinių. Daugelis jų iš pradžių išvardina visus savo augintinių trūkumus: šuo niokos namus, jeigu negaus tinkamo fizinio krūvio, kauks paliktas vienas, šersis, seilėsis, brangiai kainuos jo priežiūra ir pan. Veisėjai sąmoningai iš pradžių papasakoja apie savo auginamos šunų veislės trūkumus, o jeigu ketinantis įsigyti šuniuką neišsigąsta, išvardina ir privalumus.

Kaip kalbėti su veisėju?

Kuo daugiau meilės į savo darbą įdeda veisėjas, tuo sunkiau iš jo nusipirkti šuniuką. Toks veisėjas niekada nesuveda savo kalės su pirmu pasitaikiusiu patinu – tarkime tik dėl to, kad gyvena netoliese. Labai dažnai iki savo svajonių šuns važiuoja tūkstančius kilometrų ir sumoka už kergimą nemenką pinigų sumą (nuo 1000 iki 2000 eurų arba ir daugiau). Tad nepaisant to, kad jo šuniukai kainuoja daugiau negu kitų tos pačios veislės šuniukų, norinčių įsigyti būtent jo šuniukus netrūksta.

Jeigu norite šuniuką įsigyti būtent iš tokio gerą vardą turinčio veislyno, turėtumėt pradėti bendrauti su veisėjais ne tada, kai parduodami šuniukai, o gerokai anksčiau. Rašydami veisėjui pirmiausiai turėtumėt papasakoti apie save, savo šeimą, kodėl norite auginti būtent tokios veislės šunį. Kuo daugiau klausinėsite – tuo geriau, nes veisėjas matys, kad domitės jo auginamos veislės šunimis. Jau pirmame laiške galite pasiteirauti šuniukų kainos – jeigu tai nebus vienas vienintelis klausimas, jis nekels neigiamų emocijų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?