Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?

 (7)
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Judant nagai - sukibimo su žeme priemonė. Bėgiojant natūraliais paviršiais tai būtina. Įgaudami pagreitį šunys taip pat naudoja nagus. Eidamas saugiu lygiu paviršiumi gyvūnas remsis pėda, tačiau tik pradėjus slysti jis „įjungs“ nagus. Taip elgiasi ir išsigandę šunys – atkreipkite dėmesį, kaip stovi pas veterinarą apsilankę bailūs keturkojai.

Pastebėta, kad prižiūrėdami kailį šunys nagus gali naudoti kaip valymo priemonę. Galinės kojos pasitelkiamos valant kaklą, galvą ir ausis, o priekinės – galvą (ypač sritis apie akis). Po valymo šunys nuo letenų nulaižo surinktus nešvarumus.

Tinkamas nagų ilgis

Daugumos šiandieninių šunų bėda – per ilgi nagai. Tikrai retas kuris gali skųstis pernelyg trumpais nagais, kurie atsiranda dėl dažno kirpimo arba labiau nagus linkusio „ėsti“ sporto (pvz., Weight Pulling`o).

Paprastai priimtina, kad nagai per ilgi, jei šuniui bėgiojant grindimis girdisi caksėjimas. Gyvūnui stovint ant lygaus paviršiaus, jie neturi liesti grindų. Reikia turėti omenyje ir tai, kad per trumpi nagai taip pat ne visai teisingas pasirinkimas – jei šuo bėgioja natūraliais paviršiais, jam būtinas tinkamas sukibimas su žeme. Taigi ir nagų kirpimo atveju pasitvirtina taisyklė „kas per daug, tas nesveika“. Be to, pernelyg vienu ypu nukirpus nagus, galima pažeisti gyvuonį, kas šuniui sukels skausmą.

Peraugę šuns nagaiAugdami nagai riečiasi. Kai kuriais atvejais labai apleisti nagai gali pradėti dirginti pėdų pagalvėles. Dažnai ši bėda pasitaiko neprižiūrint priekinių kojų penktųjų pirštų nagų. Pridėtinis priekinės letenos pirštas atitinka žmogaus nykštį – jis suteikia papildomą sukibimą darant aštrius posūkius, stabilizuoja riešą. Šio piršto nagų priežiūra svarbi , kadangi dėl audringų bėgiojimų jie gali lūžti ar išplyšti.

Šunys vaikšto ne ant padų kaip žmonės, o pirštais, tad visa gyvūno pusiausvyra ir masė būna sutelkta į labai mažą centrą, turintį absorbuoti visus judesius. Paprastai visą svorį laiko pėdų pagalvėlės. Kai nagai per ilgi, kūnas nebegali remtis ant jų. Tai gali lemti pėdos deformacijas, netaisyklingą galiūnių statymą, nepageidaujamą eiseną bei blogą laikyseną. Ilgai trunkanti nagų nepriežiūra gali nulemti jungiamojo audinio pažeidimus, sukelti artritus ir skausmus (ypatingai klubų, alkūnių, pečių ir stuburo srityse)...

Šuns pirštuose gausu proprioreceptorių, informaciją apie su pagrindu susijusias kūno pozicijas teikiančių centrinei nervų sistemai. Esant per ilgiems nagams, smegenis pasiekia klaidingi duomenys, tas jos atitinkamai keičia šuns „pozas“. Pakinta jo eisena ir laikysena – tampa vadinamąja „kompensacine“, kadangi kojų negalima pastatyti statmenai į žemę. Paprastai šunys su per ilgais nagais nemažą svorio dalį perkelia ant galinių kojų, o sąnariams tenka atlaikyti papildomas perkrovas.

Žinoma, per ilgi nagai skausmingi – įsivaizduokite, kad Jūsų kojų nagai perauga ir trukdo judėti. Nieko malonaus čia nėra. Galų gale per ilgi nagai visur kliūna – nuo žolės iki patalynės. Jei smagiai bėgantis šuo ką nors užkliudo su per ilgu nagu, tas gali net išplyšti... Skilęs, išplyšęs, lūžęs nagas – skausmingas ir gausiai kraujuojantis dalykas.

Tvarkingi nagai itin būtini sportuojantiems šunims. Pvz., tarp Agilty šunų pirštų traumos sudaro 6 – 8 procentus visų traumų. Tai gan nedidelis skaičius lyginant su pečių ar nugaros pažeidimais, tačiau pirštai ar nagai dažnai praleidžiami pro akis ir į juos nekreipiama dėmesio. Deja, tai gali lemti ankstyvą išėjimą pensijon.

Kaip tinkamai kirpti nagus

Paprastai šunų nagus užtenka pakirpti kas 2 – 3 savaites (ilgiausias galimas variantas – 4 savaitės, nebent gyvūnas labai daug juda lauke ir nagai jam nudyla savaime). Labai ilgi nagai kerpami kas 5 – 7 dienas – taip „atgal“ stumiamas gyvuonis. Priekinių kojų nagai paprastai nudyla ne taip greit kaip užpakalinių, tad juos reikia kirpti dažniau.

Lengviausia nagus trumpinti šunims šviesiais nagais – aiškiai matyti, kur „slepiasi“ rausvas gyvuonis. Su juodais, rudais nagais sunkiau – juos reikia trumpinti po milimetrą, kol pastebima minkšta „šerdis“.

Jei bijote, kad galite nukirpti per daug nago, pasitelkite į pagalbą paprastą nagų dildę ir užbaikite su ja pradėtą darbą. Dildė naudinga ir tuo atveju, jei norite sušvelninti aštriau nukirptus nagus.

Kerpant šuns leteną laikykite švelniai, bet tvirtai, kad augintinis netyčia jos nepajudintų.

Kaip pripratinti šunį prie nagų kirpimo

Šunys nagų kirpimo vengia iš baimės ir nesupratimo. Ši procedūra visiškai neskausminga (nors gal ir ne iš maloniųjų) ir keturkojis prie jos, kaip ir prie kitų priežiūros ritualų, turi būti pripratintas nuo mažens.

Kai kurie žmonės visiškai nesusikalba su šunimis kalbant apie nagų kirpimą ir linkę šią procedūrą atlikti pas veterinarą ar šunų kirpėją. Veterinaras itin naudingas tais atvejais, kai gyvuonys labai ilgi ir nėra laiko lėtam jų „stūmimui atgal“. Tačiau nuolatinis nagų kirpimas pas gydytoją, ypač jei šuo nelabai mėgsta lankytis klinikoje, gyvūną išmokins dar labiau nekęsti šių procedūrų.

Prie tam tikrų kūno priežiūros procesų šuniukas turi būti pripratintas jau veisėjo namuose. Paprastai tai daroma, kai mažyliams sueina pora savaičių. Tokio amžiaus mažyliams auga aštrūs nagučiai, tad juos būtina pakirpti. Viską atliekant tinkamai, į naujus namus šuniukai keliauja nagų kirpimą, ausų valymą, dantų apžiūrą ir tt. laikydami normaliais reiškiniais , kuriems nereikia priešintis.

Tačiau iš tiesų realybėje ne visada į namus atkeliavęs šuniukas ar suaugęs šuo būna pripratintas prie kūno priežiūros procedūrų. Tai tenka atlikti patiems šeimininkams. Pratinimo metu nenaudokite prievartos, nebauskite ir negąsdinkite – geriau aktyviai girkite ir vaišinkite už pageidaujamą elgesį. Kitu atveju nagų kirpimas gali tapti kančia tiek Jums, tiek keturkojui. Priklausomai nuo šuns būdo ir ankstesnės patirties, šis procesas gali būti labai greitas, tačiau kai kuriems šunims, ypač tiems, kurie jautriai reaguoja į letenų čiupinėjimus, gali prireikti daugiau laiko. Kai kuriais atvejais teks kviestis pagalbininką – pvz., vienas žmogus kerpa nagus, o kitas dalina skanėstus.

Pirmus kartus pakaks apžiūrėti, pačiupinėti šuns letenas. Vėliau galite su dilde šiek tiek pabrūžinti nagus arba iškart pereiti prie pagrindinio proceso – jų kirpimo. Kol šuo nepratęs, neverskite jo atkentėti visą procedūrą – sutvarkykite tik vieną leteną ar tik pačius ilgiausius nagus. Kol šuo apsipras, procedūrą rekomenduojama atlikti dažnai – bent 1 – 2 kartus per savaitę, o gal net kasdien.

Priemonės nagų kirpimui

Nagų karpymui negalima naudoti paprastų žirklių, galinčių pažeisti nago plokštelę ar tiesiog nulaužti nagą kirpimo vietoje. Tačiau šiai procedūrai galima rinktis įvairias priemones:

Giljotina. Giljotina pritaikyta prie lenktos gyvūnų nago formos, todėl ja labai patogu naudotis. .Naudojant ją, pjūvis bus tikslas, nagas netrupės, minimaliai bus suspausti gyvi audiniai. Tačiau nepatyrusiomis rankomis galima nukirpti per daug nago.

Žnyplės (paprastai jos tiesiog vadinamos gyvūnų nagų kirpimo žirklėmis) dažnai turi ribotuvą, leidžiantį nukirpti po labai mažą nago gabaliuką. Tai padeda nepatyrusiam šeimininkui pašalinti tik suragėjusį nago galiuką ir nesužaloti gyvuonies. Deja, atšipusios jos traiško, laužo nagus ir sukelia skausmą.

Dildė. Ji itin naudinga, jei norima kiek patrumpinti nagą netoli gyvuonies, be to, jei šuo linkęs trukčioti kojas, su dilde jo neįmanoma sužeisti. Paprastai net didžiausi bailiai į dildę reaguoja ramiau negu į kitas kirpimo priemones. Su dilde dilintas nagas būna švelnus, be aštrių kampų. Dildės bėda ta, kad nekantriam šuniui gali pabosti kentėti. Dabar už prieinamą kainą galima įsigyti šunims skirtų elektrinių dildžių („varomų“ elektra arba baterijomis).

Kaip elgtis jei nukirpote per daug nago?

Jei netyčia užkliudėte kraujagyslę ir nagas kraujuoja, atsiminkite, kad nieko baisaus neatsitiko. Toje vietoje pridėkite kelis sausus kalio permanganato kristaliukus. Per daug nepanikuokite, nes šuo labiau išsigąs Jūsų nerimo, negu nemalonaus jausmo kojoje. Įvykus tokiai bėdai, nenutraukite nagų kirpimo procedūros.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?