Dviejų draugų ginčas sulaukė didesnio susidomėjimo, nei tikėjosi

Idėja surengti korgių lenktynes kilo dviem draugams, V. Škarnuliui ir Edgarui Kitavičiui. Jie abu turi po korgį – Džiugą ir Bulką, kurie yra brolis ir sesė. Pirmosios lenktynės įvyko 2020 metais, o šiemet buvo pakartotos su kiek didesne organizacine komanda, kuri išaugo iki penkių žmonių, viską darančių savanoriškai „iš idėjos“.

„2020 metais buvo sunkus periodas, pirmieji kovido metai. Tą vasarą atsilaisvino dauguma apribojimų. Mes su Edvinu tiesiog kažkada susiginčijome, kieno korgis greitesnis ir nesugalvojome geresnio būdo, kaip išspręsti šį ginčą, kaip suorganizuoti nacionalines korgių lenktynes“, – juokiasi V. Škarnulis.
Korgių lenktynės

Anot jo, pirmasis lūkestis buvo lenktynėse surinkti apie 10 korgių per artimiausius draugus ir taip savame ratelyje išsiaiškinti, kas greičiausias. Tačiau realybė lūkesčius gerokai pranoko.

„Jau tada atėjo šimti žmonių ir sudalyvavo 38 korgiai. Tai buvo logiška, kad reikia renginį reikia kartoti – dar didesnį ir smagesnį. Šiais metais nusprendėme pakartoti ir prie lenktynių prijungėme kostiumų konkursą. Žmonių susirinko žymiai daugiau, o dalyvaujančių korgių buvo 60. Estrada buvo puspilnė, o aplink lenktynių aikštę dalis žmonių net nebetilpo. Pasirodė komentarai, kad reikia ekranų. Tai tampa visai rimtu renginiu, turint omenyje, kad organizavome be jokio biudžeto“, – sako V. Škarnulis.

Svarbiausia ne finišuoti, o gerai praleisti laiką

Organizatorius įsitikinęs – kadangi ažiotažas didelis, kitą kartą renginį reikės organizuoti jau profesionaliai. Vis dėlto, korgių gerbėjams teks susitaikyti, kad lenktynės vyks ne kasmet. Anot V. Škarnulio, optimaliausia renginiui būtų sugrįžti kas 2–3 metus.
Korgių lenktynės

Lenktynių metu organizatorius spėjo įsitikinti, kad šunų svoris pergalės nenulemia – greičiausiųjų gretose buvo įvairaus svorio šuniukų. Jis priduria, kad motyvacijos bėgti korgiams netrūksta.

„Didžiausias prizas šunims yra pats dalyvavimas, kaip ir olimpiadose. Taip pat šypsenos, pozityvas, žmonių dėmesys. Be to, suderinome ir rėmėjus, kurie įsteigė prizus ne tik nugalėtojams, bet ir visiems dalyviams, tai gal ir tas šiek tiek motyvavo. Šuniukai bėgo dažniausiai paskui savo mėgstamiausią žaislą ar skanuką. Korgiukai irgi šuniukai, kaip sakoma“, – šypsosi V. Škarnulis.

Tiesa, lenktynių metu ne visi korgiai kryptingai bėga finišo link – būna visko. Dalis šunelių išsiblaško, pradeda bėgti pas žiūrovus, kurie kviečia paglostyti.

„Laimi tie, kurie susifokusavę siekia savo tikslo ir nubėga iki galo. Bet esmė nėra išbėgti iki galo – svarbiausia gerai praleisti laiką. Bulka irgi dalyvavo, bet nusprendė nebebėgti ir iki finišo tiesiog nuėjo, nors mes daug treniravomės ir bėgiojome. Vis tik sužinojome, kad Džiugas yra greitesnis – bandau save paguosti, kad taip tik dėl to, nes jis truputį didesnis, jo šuolis ilgesnis“, – sako V. Škarnulis.