Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas

 (359)
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.
Šuo
© AFP / Scanpix

„Dedamas toks antkaklis, kuris, vienu žodžiu, duria ir šuo atpranta lot. Čia yra visai nesudėtinga, yra tokių priemonių. Užsienyje dar netgi balso stygos šunim perpjaunamos“, – pasiūlymus bėrė savivaldybės tarnautoja.

Tokie specialistės teiginiai labai papiktino gyvūnų mylėtojus. Feisbuke užvirė įnirtingos diskusijos, kurių dalyviai kategoriškai pasmerkė N. Gendvilienės idėjas. Jie tokias priemones laiko gyvūnų žalojimu, už kurį Lietuvos įstatymai numato atitinkamą atsakomybę.

„Ponia, norisi jums pasakyti kelis dalykus: A. Mes gyvenam ne Šiaurės Korėjoj, o civilizuotoje demokratinėje valstybėje, kur pjaustyti šunims balso stygas neskamba normaliai. B. Cituoju Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą: „Draudžiama <...> bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“ (4 straipsnis)“, – taip į TV3 žiniose paskelbtus savivaldybės tarnautojos teiginius sureagavo feisbuko vartotoja Gintarė.

Kraštutiniu atveju siūlo pjauti balso stygas

Rugsėjo 20 d. patvirtintos atnaujintos triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Jas pristatydama Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė N. Gendvilienė atkreipė dėmesį į tai, kad naujos taisyklės bus griežtesnės.

Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse tarp bendrųjų nuostatų ir pagrindinių sąvokų išskiriama buitinio triukšmo sąvoka, kurioje minimas žmonių ir gyvūnų gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis į kaimyninius butus, bendrojo naudojimo patalpas bei viešąsias vietas.

Pagal atnaujintas taisykles, gyvūnų laikytojams, auginantiems ir laikantiems gyvūnus, draudžiama gyvūnų veikla trikdyti asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Ši specialistė panašias idėjas iškėlė ne tik kalbėdama su žurnalistais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams pristatydama naujas taisykles, N. Gendvilienė teigė, kad su triukšmaujančiais šunimis turėtų būti tvarkomasi jiems sukeliant skausmą – uždedant dresūrai skirtus antkaklius arba pjauti balso stygas.

„Jau ir mūsų taisyklėse yra įrašyta, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų gyventojų rimties. Jei bus trys gyventojo skundai dėl tokio šuns, mes eisime pas jo šeimininką ir pasakysime, kad uždėtų gyvūnui specialų pavadėlį, arba kraštutiniu atveju galima pjauti balso stygas. Tokia priemonė užsienyje irgi taikoma. Ten šunys iš viso neloja“, – taisyklių pristatymo metu aiškino N. Gendvilienė.

Vicemeras siūlytas priemones vadina nesąmone

Internetinėje erdvėje netrukus pradėta piktintis tokiu specialistės komentaru, esą pasiūlymas yra žiaurus, kalbama apie gyvūnų kankinimą. Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas su N. Gendvilienės siūlomomis priemonėmis nesutinka. Anot jo, už viešosios tvarkos pažeidimus turėtų atsakyti ne augintinis, o jo šeimininkas.

Mero pavaduotojas mano, kad savivaldybės darbuotojos N. Gendvilienės komentaras yra nekorektiškas ir nelogiškas, neatspindintis savivaldybės pozicijos.

„Kiekvienas komentuoja pagal savo „sugedimo“ laipsnį. Tokių nesąmonių kaip balso stygų pjovimas mūsų dokumentų projektuose nėra ir būti negali. Tai yra tik vieno žmogaus samprotavimai“, – teigia A. Šulcas.

Kita vertus, Klaipėdos mero pavaduotojas sutinka, kad gyventojų rimtis yra šventa ir jos trikdyti nedera niekam – nei žmonėms, nei jų augintiniams.

„Tam žmonės ir sukuria bei laikosi taisyklių, įstatymų nutarimų. Už globotinį atsakingas yra jo globėjas, tad sankcijos už taikaus sambūvio taisyklių nesilaikymą turi būti taikomos būtent jam, o ne globotiniams“, – aiškina A. Šulcas.

Specialistė nemano pasakiusi kažką blogo

N. Gendvilienė po kilusio pasipiktinimo antradienį DELFI aiškina, kad balso stygų pjovimas jai atrodo visiškai pateisinama priemonė užtikrinant žmogaus teisę į ramybę savo namuose.

„Aišku, balso stygų perpjovimas yra žiauru, lygiai taip pat, kaip ir šuns kastravimas ir sterilizacija, nes tuomet gyvūnai neatlieka savo funkcijos. Esmė ta, kad šunys gyvena tarp žmonių, o žmonės nori ramybės. Šiuo metu turime skundą iš viso nuosavų namų kvartalo gyventojų. Jei žmogus praeina ar pravažiuoja, pradeda lot vienas šuo, antras, trečias – visas kvartalas atsibunda“, – aiškina ji.

Anot pašnekovės, šunų savininkai privalo mokyti savo šunis drausmės, jei nepavyksta to padaryti patiems – samdyti dresuotojus, uždėti specialius antkaklius, trukdančius šuniui loti.

„Visos šios priemonės yra pateisinamos, nes žmogus turi konstitucinę teisę į poilsį ir ramybę savo namuose. Aš irgi turiu šunų, bet gyvenu miške – mano šunys netrukdo niekam“, – teigia ji.

Problema turėtų būti sprendžiama kitomis priemonėmis

Tuo metu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad N. Gendvilienės pasiūlytos priemonės yra žiaurios. „Tai yra visiškai nenormalu. Nesuprantama, kaip žmogui gali kilti tokia mintis, kaip „pjauti balso stygas“. Ir apie kokį užsienį ji kalba – šunys loja visur“, – piktinasi B. Kymantaitė.

Tiesa, gyvūnų laikymo taisyklėse yra nurodyta, kad gyvūno laikymas neturi trikdyti aplinkinių ramybės – nesvarbu, kokiu paros metu. Anot Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, gyvūnui triukšmaujant šeimininkas turi imtis priemonių, tačiau tikrai ne tokių, kokias siūlo N. Gendvilienė.

„Jei paliktas šuo nuolat loja, tai nėra gerai ir savininkas turi imtis priemonių, kurios priklauso nuo situacijos. Kodėl šuo loja? Gal jam nuobodu, jis kasdien būna ilgai paliekamas vienas ar negauna pakankamai fizinio krūvio ir pasivaikščiojimų. Gal aplinkui daug dirgiklių, o šuo nesocializuotas, bailus, jautrus“, – aiškina B. Kymantaitė.

Vienas iš galimų sprendimų – voljere ar teritorijoje laikomą šunį perkelti kitur, kur dirgiklių būtų mažiau. Šunis reikėtų dažniau vedžioti net ir laikant juos kieme ar voljere – augintiniams taip pat, kaip ir žmonėms, svarbus išėjimas iš savo namų.

Pašnekovė pabrėžia, kad šeimininkams dar prieš įsigyjant šunį būtina susimąstyti, ką jie darys, jei paliktas vienas šuo pradės loti. Apie tai nepagalvojus, augintinio gali tekti atsisakyti.

„Tai poniai kuriant ir komentuojant taisykles reikėtų susipažinti su kitais galiojančiais įstatymais, kad neužsitrauktų baudžiamosios atsakomybės su tokiais pasiūlymais“, – įspėja B. Kymantaitė.

Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad triukšmaujančiais gyvūnais nesirūpinantiems šeimininkams taisyklių nesilaikymas gali brangiai kainuoti. Triukšmo prevencijos taisyklėse numatoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį.

Pagal jį, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Padarytas pakartotinai, pažeidimas užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Keli patarimai, kad augintiniams šventės nevirstų košmaru

Keli patarimai, kad augintiniams šventės nevirstų košmaru
Didžiųjų metų švenčių metu norisi ir papuošti namus, ir palepinti augintinius, tačiau kartais net patys geriausi ketinimai sulaukia priešingo efekto. Didžiausia problema – kaip apsaugoti keturkojį nuo „nesąmonių pririjimo“ ir išlaikyti namų dekoracijas saugias. Dėl to siūlome šiuos paprastus patarimus, kurie padės išvengti rimčiausių problemų.

Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą (52)

Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą
Akademijos gimnazija turi rimtų bėdų. Jos kieme gyvena keliolika benamių kačių, kurios, kažkam neatsakingai jas pašėrus prie įstaigos pagrindinių durų, iš ten nebesitraukia. Lyg to būtų maža, viena gyvūnų gerovės tarnyba gimnazijos direktorių Liudą Tauginą kaltina žiauriu elgesiu su gyvūnais – neva dėl to, kad šis draudžia mokiniams ir aplinkiniams gyventojams maitinti kates, šios iš bado jau ėda viena kitą.

Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį (19)

Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį
Tarnybiniai šunys - ištikimi pareigūnų pagalbininkai. Tuo įsitikinęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas. Jis DELFI vaizdo reportaže pademonstruoja, ką iš tiesų gali tarnybinis šuo ir pasakoja, ko reikia, kad keturkojis taptų tobulu pareigūnu.

Šunų sveikatos problemos, kurias gali išspręsti reabilitacijos terapija

Šunų sveikatos problemos, kurias gali išspręsti reabilitacijos terapija
Fizinės reabilitacijos tikslas – atkurti normalų ar beveik normalų judėjimą ir raumenų bei skeleto funkcijas. Manualinė terapija apima masažą, tempimo ir pasyvių judesių pratimus bei sąnarių mobilizaciją. Taip pat galima pasitelkti šilumos ir šalčio terapiją, elektros stimuliaciją, lazerio terapiją ir terapinį ultragarsą. Reabilitacijos metu naudojami ir tiksliniai pratimai, jų atlikimui pasitelkiamos tokios priemonės kai specialūs treniruokliai – kamuoliai, bėgtakiai, cavalettti, baseinai.

Kaip su augintiniu keliauti žiemą?

Kaip su augintiniu keliauti žiemą?
Keliauti ar išeiti pasivaikščioti su savo keturkoju žiemą – vienas malonumas. Kad malonumas netaptų problema, reikia žinoti tam tikras taisykles ir jų laikytis, nes net ir gerai įmitęs ilgakailis keturkojis šaltyje gali stipriai nukentėti, rašoma pranešime spaudai.

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti (3)

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti
Paprastai, kai kalbame apie augintinių baimes gamtos stichijų ar naujametinio šurmulio akivaizdoje, omenyje turime šunis - jie cypia ar slepiasi, bando pasprukti, o jų raminimo būdų yra daugybė. Tačiau daugybė kačių perkūnijos ar fejerverkų metu taip pat ima jaudintis. Jei triukšmas katei sukelia nerimą, šie patarimai gali padėti jai išlikti ramesnei.

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu (13)

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu
Garbanotieji bišonai, dar žinomi kaip Frizos bišonai, jau kuris laikas yra viena populiariausių veislių Lietuvoje. Pirmoji į mūsų šalį šios veislės šuniukus dar prieš penkiolika metų įvežė ir pradėjo veisti kinologė, veislyno „Tauras Kennel“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė, rašoma pranešime spaudai.

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu (7)

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu
Gruodžio 3 dieną po rekonstrukcijos atidaromas Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumas. Tai – vienas patraukliausių ir unikaliausių turizmo objektų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Akvariumas, kaip Jūrų muziejaus sudėtinė dalis, Nerijos forte buvo įrengtas 1979 metais. Jo rekonstrukcija sutapo ir su kitais šio išskirtinio paveldo objekto tvarkymo darbais: dar vasarą išvalytas gynybinis griovys, restauruoti kaponyrai, įrengtos dvi naujos istorinės ekspozicijos, rašoma Lietuvos jūrų muziejaus pranešime spaudai.

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija (5)

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija
Turbūt daug kas žino filmą „Eight Below“ („Palikti sniegynuose“) – gražią istoriją apie kinkinių šunis, paliktus Šiaurės platybėse. Kai kas gal atkreipė dėmesį į tą faktą, kad filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Galbūt netgi yra kokią grupelė žmonių, kurie yra girdėję, jog egzistuoja kita „Eight Below“ versija. Kažkas greičiausiai ją netgi matė, o vienas kitas netgi pasidomėjo faktais apie tikruosius istorijos herojus.

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio (11)

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?
„Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje.

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės (6)

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės
Šių metų spalio mėnesį „Purina ONE“ inicijavo socialinį projektą „Kačių sveikatos mėnuo“. Šešias savaites trukusio projekto metu buvo norima išsiaiškinti, ar kačių savininkai žino, kaip užtikrinti visavertį, sveiką ir laimingą gyvenimą savo augintinei, teigiama pranešime spaudai.

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų (4)

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris (3)

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai (1)

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai
Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi.