Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas

 (359)
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.
Šuo
© AFP / Scanpix

„Dedamas toks antkaklis, kuris, vienu žodžiu, duria ir šuo atpranta lot. Čia yra visai nesudėtinga, yra tokių priemonių. Užsienyje dar netgi balso stygos šunim perpjaunamos“, – pasiūlymus bėrė savivaldybės tarnautoja.

Tokie specialistės teiginiai labai papiktino gyvūnų mylėtojus. Feisbuke užvirė įnirtingos diskusijos, kurių dalyviai kategoriškai pasmerkė N. Gendvilienės idėjas. Jie tokias priemones laiko gyvūnų žalojimu, už kurį Lietuvos įstatymai numato atitinkamą atsakomybę.

„Ponia, norisi jums pasakyti kelis dalykus: A. Mes gyvenam ne Šiaurės Korėjoj, o civilizuotoje demokratinėje valstybėje, kur pjaustyti šunims balso stygas neskamba normaliai. B. Cituoju Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą: „Draudžiama <...> bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“ (4 straipsnis)“, – taip į TV3 žiniose paskelbtus savivaldybės tarnautojos teiginius sureagavo feisbuko vartotoja Gintarė.

Kraštutiniu atveju siūlo pjauti balso stygas

Rugsėjo 20 d. patvirtintos atnaujintos triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Jas pristatydama Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė N. Gendvilienė atkreipė dėmesį į tai, kad naujos taisyklės bus griežtesnės.

Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse tarp bendrųjų nuostatų ir pagrindinių sąvokų išskiriama buitinio triukšmo sąvoka, kurioje minimas žmonių ir gyvūnų gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis į kaimyninius butus, bendrojo naudojimo patalpas bei viešąsias vietas.

Pagal atnaujintas taisykles, gyvūnų laikytojams, auginantiems ir laikantiems gyvūnus, draudžiama gyvūnų veikla trikdyti asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Ši specialistė panašias idėjas iškėlė ne tik kalbėdama su žurnalistais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams pristatydama naujas taisykles, N. Gendvilienė teigė, kad su triukšmaujančiais šunimis turėtų būti tvarkomasi jiems sukeliant skausmą – uždedant dresūrai skirtus antkaklius arba pjauti balso stygas.

„Jau ir mūsų taisyklėse yra įrašyta, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų gyventojų rimties. Jei bus trys gyventojo skundai dėl tokio šuns, mes eisime pas jo šeimininką ir pasakysime, kad uždėtų gyvūnui specialų pavadėlį, arba kraštutiniu atveju galima pjauti balso stygas. Tokia priemonė užsienyje irgi taikoma. Ten šunys iš viso neloja“, – taisyklių pristatymo metu aiškino N. Gendvilienė.

Vicemeras siūlytas priemones vadina nesąmone

Internetinėje erdvėje netrukus pradėta piktintis tokiu specialistės komentaru, esą pasiūlymas yra žiaurus, kalbama apie gyvūnų kankinimą. Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas su N. Gendvilienės siūlomomis priemonėmis nesutinka. Anot jo, už viešosios tvarkos pažeidimus turėtų atsakyti ne augintinis, o jo šeimininkas.

Mero pavaduotojas mano, kad savivaldybės darbuotojos N. Gendvilienės komentaras yra nekorektiškas ir nelogiškas, neatspindintis savivaldybės pozicijos.

„Kiekvienas komentuoja pagal savo „sugedimo“ laipsnį. Tokių nesąmonių kaip balso stygų pjovimas mūsų dokumentų projektuose nėra ir būti negali. Tai yra tik vieno žmogaus samprotavimai“, – teigia A. Šulcas.

Kita vertus, Klaipėdos mero pavaduotojas sutinka, kad gyventojų rimtis yra šventa ir jos trikdyti nedera niekam – nei žmonėms, nei jų augintiniams.

„Tam žmonės ir sukuria bei laikosi taisyklių, įstatymų nutarimų. Už globotinį atsakingas yra jo globėjas, tad sankcijos už taikaus sambūvio taisyklių nesilaikymą turi būti taikomos būtent jam, o ne globotiniams“, – aiškina A. Šulcas.

Specialistė nemano pasakiusi kažką blogo

N. Gendvilienė po kilusio pasipiktinimo antradienį DELFI aiškina, kad balso stygų pjovimas jai atrodo visiškai pateisinama priemonė užtikrinant žmogaus teisę į ramybę savo namuose.

„Aišku, balso stygų perpjovimas yra žiauru, lygiai taip pat, kaip ir šuns kastravimas ir sterilizacija, nes tuomet gyvūnai neatlieka savo funkcijos. Esmė ta, kad šunys gyvena tarp žmonių, o žmonės nori ramybės. Šiuo metu turime skundą iš viso nuosavų namų kvartalo gyventojų. Jei žmogus praeina ar pravažiuoja, pradeda lot vienas šuo, antras, trečias – visas kvartalas atsibunda“, – aiškina ji.

Anot pašnekovės, šunų savininkai privalo mokyti savo šunis drausmės, jei nepavyksta to padaryti patiems – samdyti dresuotojus, uždėti specialius antkaklius, trukdančius šuniui loti.

„Visos šios priemonės yra pateisinamos, nes žmogus turi konstitucinę teisę į poilsį ir ramybę savo namuose. Aš irgi turiu šunų, bet gyvenu miške – mano šunys netrukdo niekam“, – teigia ji.

Problema turėtų būti sprendžiama kitomis priemonėmis

Tuo metu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad N. Gendvilienės pasiūlytos priemonės yra žiaurios. „Tai yra visiškai nenormalu. Nesuprantama, kaip žmogui gali kilti tokia mintis, kaip „pjauti balso stygas“. Ir apie kokį užsienį ji kalba – šunys loja visur“, – piktinasi B. Kymantaitė.

Tiesa, gyvūnų laikymo taisyklėse yra nurodyta, kad gyvūno laikymas neturi trikdyti aplinkinių ramybės – nesvarbu, kokiu paros metu. Anot Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, gyvūnui triukšmaujant šeimininkas turi imtis priemonių, tačiau tikrai ne tokių, kokias siūlo N. Gendvilienė.

„Jei paliktas šuo nuolat loja, tai nėra gerai ir savininkas turi imtis priemonių, kurios priklauso nuo situacijos. Kodėl šuo loja? Gal jam nuobodu, jis kasdien būna ilgai paliekamas vienas ar negauna pakankamai fizinio krūvio ir pasivaikščiojimų. Gal aplinkui daug dirgiklių, o šuo nesocializuotas, bailus, jautrus“, – aiškina B. Kymantaitė.

Vienas iš galimų sprendimų – voljere ar teritorijoje laikomą šunį perkelti kitur, kur dirgiklių būtų mažiau. Šunis reikėtų dažniau vedžioti net ir laikant juos kieme ar voljere – augintiniams taip pat, kaip ir žmonėms, svarbus išėjimas iš savo namų.

Pašnekovė pabrėžia, kad šeimininkams dar prieš įsigyjant šunį būtina susimąstyti, ką jie darys, jei paliktas vienas šuo pradės loti. Apie tai nepagalvojus, augintinio gali tekti atsisakyti.

„Tai poniai kuriant ir komentuojant taisykles reikėtų susipažinti su kitais galiojančiais įstatymais, kad neužsitrauktų baudžiamosios atsakomybės su tokiais pasiūlymais“, – įspėja B. Kymantaitė.

Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad triukšmaujančiais gyvūnais nesirūpinantiems šeimininkams taisyklių nesilaikymas gali brangiai kainuoti. Triukšmo prevencijos taisyklėse numatoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį.

Pagal jį, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Padarytas pakartotinai, pažeidimas užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Veterinarė įvardijo didžiausius šiuo metu tykančius pavojus: ką būtina žinoti? (19)

Veterinarė įvardijo didžiausius šiuo metu tykančius pavojus: ką būtina žinoti?
Koks gražus bebūtų gamtą žadinantis pavasaris, ne visos jo paruošiamos staigmenos būna malonios. Jam artinantis, šunų ir kačių šeimininkai privalo žinoti apie šiuo metų laiku tykančias grėsmes. Kas gali kėsintis į jūsų augintinio sveikatą pavasarį ir kuo svarbu pasirūpinti? Tiesioginės transliacijos metu apie tai kalbėjo veterinarijos gydytoja Vaida Misiūnienė.

Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis (20)

Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis
Pamačius miesto gatvėmis ar daugiabučių kiemuose besiblaškantį gyvūną be šeimininko, apie tai reikėtų informuoti miesto gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą arba kitą atsakingą organizaciją. Taip LRT.lt sako Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė. Informaciją, kokia organizacija už tai atsakinga kituose miestuose, galima gauti savivaldybėje.

Gyvūnų globėjai sveikina iniciatyvą privalomai ženklinti augintinius (47)

Gyvūnų globėjai sveikina iniciatyvą privalomai ženklinti augintinius
Gyvūnų globos organizacijos palaiko praėjusią savaitę Seime įregistruotą įstatymo pataisą, numatančią privalomą kačių ir šunų ženklinimą ir registravimą nuo 2019 m., rašoma pranešime spaudai.

„Valstietis“ siūlo privalomą naminių gyvūnų registraciją ir ženklinimą (332)

„Valstietis“ siūlo privalomą naminių gyvūnų registraciją ir ženklinimą
Nuo 2019 metų visos katės ir šunys privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tokią Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą Seime registravo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Nuomonė. Šunų šeimininkus reikia taip bausti, kad maža nepasirodytų! (479)

Nuomonė. Šunų šeimininkus reikia taip bausti, kad maža nepasirodytų!
Šiandien išėjai su dideliu šunim į gatvę - lauk atakos. Arba aplos, kad nėra antsnukio, arba aprėks, kad gąsdina mažus vaikus, arba lieps pasitraukt iš tako. Tačiau toks garo nuleidimas - menka bėda. Daugiausia nesusipratimų dėl šuns kakučių.

Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos (98)

Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos
Įsivaizduokite: dingsta jūsų mylimas augintinis, kuris patenka į prieglaudą, bet jei už gyvūną nesumokėsite – daugiau jo nepamatysite. Šią patirtį išgyvenusi šeima kaltina Kauno gyvūnų prieglaudą „Nuaras“ žmonių apgaudinėjimu, tačiau prieglaudos atstovai aiškina, kad teisę prašyti pinigų jie turėjo.

Konkursas: gyvūnams draugiškų įmonių laukia malonios staigmenos (4)

Konkursas: gyvūnams draugiškų įmonių laukia malonios staigmenos
Jei jūsų įmonė geranoriškai žiūri į augintinius darbe, jums pasisekė ne tik dėl to, kad dirbate kartu su liūdėti neleidžiančiu „kolega“, bet ir dėl to, nes galite sudalyvauti konkurse ir laimėti vertingų prizų.

Šuo, kurio ūgis gali siekti per 2 metrus (6)

Šuo, kurio ūgis gali siekti per 2 metrus
Aukščiausi pasaulyje šunys – tokie dideli, kad primena nedidelį arklį. Ant galinių letenų atsistojusio tokio šuns ūgis gali siekti net iki 2,13 metro. Tai airių vilkogaudžiai.

Atskleidė seną paslaptį: kokį pasaulį regi šunys (4)

Atskleidė seną paslaptį: kokį pasaulį regi šunys
Kaip žinia, gyvūnų matomas pasaulis kitoks negu mūsų. Negalime teigti, kad kitos rūšys mato blogiau ar geriau – tiesiog aplinką kiti gyvūnai regi taip, kaip reikia. Pvz., vienų rūšių atstovų itin bloga rega ar spalvų suvokimas, tačiau geresni kiti jutimai, galų gale kai kurie gyvūnai geba matyti tamsoje ar regi mums nesuvokiamas spalvas.

Šunį į konteinerį išmetusiam kauniečiui paskirta bauda (30)

Šunį į konteinerį išmetusiam kauniečiui paskirta bauda
Kauno apylinkės teismas 19-ečiui skyrė baudą už tai, kad jis, norėdamas atsikratyti nepilnametės sesers mišrūnų veislės šuniu, įdėjo jį į transportavimo krepšį ir paliko keturkojį prie transfarmatorinės, esančios šalia šiukšlių konteinerio.

Šie gyvūnai laukia naujų šeimininkų (3)

Šie gyvūnai laukia naujų šeimininkų
Naujuosius metus Vilniaus gyvūnų globos namuose sutiko 48 keturkojai. Per praėjusius 2017 m. po bendrovės „Grinda“ administruojamų gyvūnų namų stogu laikiną prieglaudą rado 996 gyvūnai, rašoma pranešime spaudai.

Kaip išlaikyti augintinius laimingus ir sveikus žiemą

Kaip išlaikyti augintinius laimingus ir sveikus žiemą
Daugelis augintinių šeimininkų žino apie šunims ir katėms kylančią grėsmę dėl aukštos aplinkos temperatūros, tačiau labai žema aplinkos temperatūra gali kelti dar didesnį pavojų jūsų augintiniams, rašoma pranešime spaudai.

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (9)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (34)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.