Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas

 (356)
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.
Šuo
© AFP / Scanpix

„Dedamas toks antkaklis, kuris, vienu žodžiu, duria ir šuo atpranta lot. Čia yra visai nesudėtinga, yra tokių priemonių. Užsienyje dar netgi balso stygos šunim perpjaunamos“, – pasiūlymus bėrė savivaldybės tarnautoja.

Tokie specialistės teiginiai labai papiktino gyvūnų mylėtojus. Feisbuke užvirė įnirtingos diskusijos, kurių dalyviai kategoriškai pasmerkė N. Gendvilienės idėjas. Jie tokias priemones laiko gyvūnų žalojimu, už kurį Lietuvos įstatymai numato atitinkamą atsakomybę.

„Ponia, norisi jums pasakyti kelis dalykus: A. Mes gyvenam ne Šiaurės Korėjoj, o civilizuotoje demokratinėje valstybėje, kur pjaustyti šunims balso stygas neskamba normaliai. B. Cituoju Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą: „Draudžiama <...> bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“ (4 straipsnis)“, – taip į TV3 žiniose paskelbtus savivaldybės tarnautojos teiginius sureagavo feisbuko vartotoja Gintarė.

Kraštutiniu atveju siūlo pjauti balso stygas

Rugsėjo 20 d. patvirtintos atnaujintos triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Jas pristatydama Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė N. Gendvilienė atkreipė dėmesį į tai, kad naujos taisyklės bus griežtesnės.

Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklėse tarp bendrųjų nuostatų ir pagrindinių sąvokų išskiriama buitinio triukšmo sąvoka, kurioje minimas žmonių ir gyvūnų gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis į kaimyninius butus, bendrojo naudojimo patalpas bei viešąsias vietas.

Pagal atnaujintas taisykles, gyvūnų laikytojams, auginantiems ir laikantiems gyvūnus, draudžiama gyvūnų veikla trikdyti asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Ši specialistė panašias idėjas iškėlė ne tik kalbėdama su žurnalistais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams pristatydama naujas taisykles, N. Gendvilienė teigė, kad su triukšmaujančiais šunimis turėtų būti tvarkomasi jiems sukeliant skausmą – uždedant dresūrai skirtus antkaklius arba pjauti balso stygas.

„Jau ir mūsų taisyklėse yra įrašyta, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų gyventojų rimties. Jei bus trys gyventojo skundai dėl tokio šuns, mes eisime pas jo šeimininką ir pasakysime, kad uždėtų gyvūnui specialų pavadėlį, arba kraštutiniu atveju galima pjauti balso stygas. Tokia priemonė užsienyje irgi taikoma. Ten šunys iš viso neloja“, – taisyklių pristatymo metu aiškino N. Gendvilienė.

Vicemeras siūlytas priemones vadina nesąmone

Internetinėje erdvėje netrukus pradėta piktintis tokiu specialistės komentaru, esą pasiūlymas yra žiaurus, kalbama apie gyvūnų kankinimą. Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas su N. Gendvilienės siūlomomis priemonėmis nesutinka. Anot jo, už viešosios tvarkos pažeidimus turėtų atsakyti ne augintinis, o jo šeimininkas.

Mero pavaduotojas mano, kad savivaldybės darbuotojos N. Gendvilienės komentaras yra nekorektiškas ir nelogiškas, neatspindintis savivaldybės pozicijos.

„Kiekvienas komentuoja pagal savo „sugedimo“ laipsnį. Tokių nesąmonių kaip balso stygų pjovimas mūsų dokumentų projektuose nėra ir būti negali. Tai yra tik vieno žmogaus samprotavimai“, – teigia A. Šulcas.

Kita vertus, Klaipėdos mero pavaduotojas sutinka, kad gyventojų rimtis yra šventa ir jos trikdyti nedera niekam – nei žmonėms, nei jų augintiniams.

„Tam žmonės ir sukuria bei laikosi taisyklių, įstatymų nutarimų. Už globotinį atsakingas yra jo globėjas, tad sankcijos už taikaus sambūvio taisyklių nesilaikymą turi būti taikomos būtent jam, o ne globotiniams“, – aiškina A. Šulcas.

Specialistė nemano pasakiusi kažką blogo

N. Gendvilienė po kilusio pasipiktinimo antradienį DELFI aiškina, kad balso stygų pjovimas jai atrodo visiškai pateisinama priemonė užtikrinant žmogaus teisę į ramybę savo namuose.

„Aišku, balso stygų perpjovimas yra žiauru, lygiai taip pat, kaip ir šuns kastravimas ir sterilizacija, nes tuomet gyvūnai neatlieka savo funkcijos. Esmė ta, kad šunys gyvena tarp žmonių, o žmonės nori ramybės. Šiuo metu turime skundą iš viso nuosavų namų kvartalo gyventojų. Jei žmogus praeina ar pravažiuoja, pradeda lot vienas šuo, antras, trečias – visas kvartalas atsibunda“, – aiškina ji.

Anot pašnekovės, šunų savininkai privalo mokyti savo šunis drausmės, jei nepavyksta to padaryti patiems – samdyti dresuotojus, uždėti specialius antkaklius, trukdančius šuniui loti.

„Visos šios priemonės yra pateisinamos, nes žmogus turi konstitucinę teisę į poilsį ir ramybę savo namuose. Aš irgi turiu šunų, bet gyvenu miške – mano šunys netrukdo niekam“, – teigia ji.

Problema turėtų būti sprendžiama kitomis priemonėmis

Tuo metu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad N. Gendvilienės pasiūlytos priemonės yra žiaurios. „Tai yra visiškai nenormalu. Nesuprantama, kaip žmogui gali kilti tokia mintis, kaip „pjauti balso stygas“. Ir apie kokį užsienį ji kalba – šunys loja visur“, – piktinasi B. Kymantaitė.

Tiesa, gyvūnų laikymo taisyklėse yra nurodyta, kad gyvūno laikymas neturi trikdyti aplinkinių ramybės – nesvarbu, kokiu paros metu. Anot Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, gyvūnui triukšmaujant šeimininkas turi imtis priemonių, tačiau tikrai ne tokių, kokias siūlo N. Gendvilienė.

„Jei paliktas šuo nuolat loja, tai nėra gerai ir savininkas turi imtis priemonių, kurios priklauso nuo situacijos. Kodėl šuo loja? Gal jam nuobodu, jis kasdien būna ilgai paliekamas vienas ar negauna pakankamai fizinio krūvio ir pasivaikščiojimų. Gal aplinkui daug dirgiklių, o šuo nesocializuotas, bailus, jautrus“, – aiškina B. Kymantaitė.

Vienas iš galimų sprendimų – voljere ar teritorijoje laikomą šunį perkelti kitur, kur dirgiklių būtų mažiau. Šunis reikėtų dažniau vedžioti net ir laikant juos kieme ar voljere – augintiniams taip pat, kaip ir žmonėms, svarbus išėjimas iš savo namų.

Pašnekovė pabrėžia, kad šeimininkams dar prieš įsigyjant šunį būtina susimąstyti, ką jie darys, jei paliktas vienas šuo pradės loti. Apie tai nepagalvojus, augintinio gali tekti atsisakyti.

„Tai poniai kuriant ir komentuojant taisykles reikėtų susipažinti su kitais galiojančiais įstatymais, kad neužsitrauktų baudžiamosios atsakomybės su tokiais pasiūlymais“, – įspėja B. Kymantaitė.

Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad triukšmaujančiais gyvūnais nesirūpinantiems šeimininkams taisyklių nesilaikymas gali brangiai kainuoti. Triukšmo prevencijos taisyklėse numatoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį.

Pagal jį, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Padarytas pakartotinai, pažeidimas užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (6)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (356)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.