Pradžioje dėl Bitės tikrai kilo dvejonių
„Tuometinė mano draugė, kaip ir juokais, ar ne juokais, klausė, ko norėčiau gimtadienio proga, o aš jai atsakiau: per gimtadienį norėčiau šuns. Ir galbūt kartu ir tikėjausi, bet kartu ir nelabai tikėjau, kad tokia dovana gali atsirasti, kaip dovana apskritai, nes mes pakankamai atsakingai žiūrėjome į šį reikalą ir esame šalininkai to, kad šunų dovanoti galbūt nereikėtų – nei gimtadienio, nei kokia kita proga.
Dažnai dovanoti šunys, ypatingai kaip siurprizai, galbūt pradžioje būna priimami tikrai labai šiltai ir labai nuolankiai, o galų gale tu supranti, kad tu gal dar net nepasiruošęs tokiai atsakomybei dėl to, kad šuo iš tikrųjų yra gyvas daiktas ir kiekvienam jis tikrai tampa šeimos nariu“, – teigia atlikėjas.
Vaidas pasakoja, kad labai myli šunis – su visais pro jį praeinančiais visada pasisveikina, o noras turėti augintinį kirbėjo jau labai seniai. Vis dėlto, tai – didžiulė atsakomybė, kuriai reikia ir tinkamai pasiruošti. Todėl netikėtai gavus tokią dovaną, pradžioje kilo dvejonių, ar jis yra pasiruošęs auginti Bitę ir skirti jai tiek dėmesio, kiek reikės.
„Kai ji buvo dar tikrai labai maža, labai jauna, buvo viduriavimai pastovūs tokie vaikiški, tokia gal tema ne pati skaniausia, ne pati pikantiškiausia, bet reali ir svarbi, reikėtų tą žinoti, tai buvo netgi iki tokių pasisakymų namuose, kad o, Dieve, kaip aš norėčiau, kad to šuns tiesiog nebūtų. Bet jie būna stresiniais momentais, tu tikrai neturi to mintyje, ką tu sakai, – tai būna daugiau toks kažkoks emocinis išsiveržimas.
Aš visą laiką norėjau šuns, bet tėvai nesiryžo, jie buvo tokios nuomonės ir galbūt tokio šiek tiek senesnio auklėjimo, kad šuo tiesiog negali būti bute ar namuose – jis turi būti kaime, kur yra vietos, daugiau laisvės, kur jis gali lakstyti. Bet, kaip žinia, šuo iš tikrųjų prisitaiko prie šeimininko. Aišku, yra tam tikrų aktyvesnių šunų, su kuriais reikia užsiimti, bet namai gali būti ir patys mažiausi – šuo prisitaikys miegoti ir prie tavo kojų, pažasty, prie galvos, kur tik galės, ant kilimėlio, ant rankšluostėlio, tik reikia su šuniu užsiimti išėjus iš namų, su juo žaisti, praleisti daug laiko, kad šuo būtų tikrai išsilakstęs ir namai jam būtų poilsio zona, kur jis nenorės daugiau šėlti“, – sako dainininkas.
Nepaisant visų dvejonių, kilusių pirmaisiais Bitės gyvenimo Vaido namuose metais, šiandien atlikėjas įsitikinęs: „Šis šuo į mano gyvenimą atnešė tikrai pačias gražiausias, geriausias emocijas.“ Tai, kaip sako jis, – vienas geriausių dalykų, kuris galėjo nutikti jo gyvenime. Bitė jį išmokė daug naujų pamokų, viena jų – kitoks požiūris į žiemos periodą.
„Aš buvau absoliutus žiemos meto neigėjas ir verčiau būčiau visą žiemą įsisukęs į pledą kažkur, miegočiau ir šiltai sau būčiau, arbatą ar kakavą gerdamas, bet pagaliau supratau, kad galima ir žiemos metu eiti pasivaikščioti kažkur ir tikrai smagiai praleisti laiką. Kai tu matai, kad šuo visiškai įsimylėjęs sniegą ir laksto beatodairiškai, kapanoja po tą sniegą, bando slėptis kaip lapė, šokinėja per jį, ir kad tai yra linksmiausias dalykas, tai ir tau nuotaika akivaizdžiai pakyla ir supranti, kad tikrai to blogo oro kažkokio nėra – yra tik apranga. Tai išmokė ir rengtis Bitutė mane, išmokė pamilti žiemą.
Išmokė ir tam tikrų atsakomybės faktorių. Tu esi atsakingas už gyvūną, kurį reikia pamaitinti, o kas turi šunį tikrai žino, kaip tie šunys žiūri į savo šeimininkus, kaip jie yra įsimylėję savo šeimininkus ir kaip jie bent jau apsimeta, kad yra visiškai priklausomi nuo tavęs. Juk ne katė, pats nepasimaitins tikrai. Ir Bitutė yra viena iš tokių, kuriai įdėsi maistą, tai jo tuoj pat ir neliks – gal čia jau mano auklėjimo spraga kažkokia, bet yra šunų, kurių šeimininkai prikrauna maisto ir kada šuo nori, tada ir paėda. O Bitei prikrausi ir tiesiog viskas dings kaipmat, nes ji yra pakankamai ėdri ir mėgsta vogti maistą, nukniaukti kažką nuo stalo, prašyti labai mėgsta, bet čia toks jau spanielių yra principinis dalykas ir bruožas“, – pasakoja Vaidas.
Bitė – puiki manipuliatorė
Pasak dainininko, spanieliai – tikrai labai ėdri veislė. Be to, Bitė įvaldžiusi ir veiksmingą manipuliacijos techniką, kuri padeda išprašyti norimo skanėsto. Žinoma, kaip sako Vaidas, jo kalytė puikiai manipuliuoja prašydama ne tik maisto, bet ir kitų dalykų, kurių tik užsigeidžia.
„Nežinau, ar čia tik mano šuo, bet su Bite supratau, kad ji labai balsinga ir ypatingai tokiais numykimais, bet gal čia būtent kalyčių bruožas, aš nežinau, su patinais nesusidūriau, bet ji tikrai labai mykia ir kalba, ir prašo, ir labai manipuliuoja. O manipuliacija tai čia jau pagrindinis bruožas. Čia kaip ir visų šunų, bet šito spanielio, Bitės, tai yra toks pagrindinių pagrindinis bruožas: manipuliuoti, mykti, prašyti, su nosimi baksnoti.
Anksčiau kartu miegojome, dabar miegame atskirai, tai jeigu naktį aš praveriu duris, ji sugeba įlįsti, tada pažadina, nosimi baksnoja, kad įleisčiau aš ją po antklode. Ji įsitaiso ne šiaip kažkur, o būtinai lenda į klyną – atsigula tarp kojų, tada laižo man pėdas, užkutena normaliai ir tada užmiega. Tai yra labai miela ir labai jauku, bet labai sunku kartu miegoti, nes įsijungia iš karto žmogiškas instinktas, kad tik to gyvūnėlio neprižadinčiau – geriau aš nemiegosiu visą naktį“, – juokiasi Bitės šeimininkas.
Bitė yra labai protingas šuo – manipuliacinę techniką taiko ir su visais kitais, jos kelyje atsidūrusiais, žmonėmis.
„Aš neduodu, ji tą supranta, bet kitų žmonių prašo ir terorizuoja labai, labai smarkiai. Ji apskritai labai ieško maisto ir kad ir kiek ji sociali būtų, nes aš ją visur vežuosi ir visur imu kartu, į visus restoranus, kur tik įmanoma ir su šunim leidžiama, ir atrodo, kad jau turėtų būti įprotis, kad mes ten pabūnam ir ji turi prigulti, pailsėti, bet ne – ji pradžioje manipuliuos, cyps, terorizuos, kad ji būtų paleista, nubėgtų kažkur link virtuvės ir patikrintų, kur ten maistas yra gaminamas, kur yra kvapai. Niekaip ji neatpranta. Aišku, galbūt tai yra mano spraga, aš turėčiau ją skatinti to nedaryti su skatinamosiomis priemonėmis – skanėstais, bet, suprantate, kartais pamirštu ir aš tą daryti“, – šypteli Vaidas.
Teko mokytis pavyzdingo elgesio
Bitei, kaip ir daugeliui šunų, nepavyko išvengti ir disciplinos pamokėlių, kuriose jai teko mokytis pavyzdingo elgesio. Vis dėlto, kaip pasakoja Vaidas, tam tikrų įgūdžių jai vis dar trūksta. Pavyzdžiui, ji mėgsta šokinėti ant žmonių, o tai, sako atlikėjas, nėra pats maloniausias jos bruožas. Vis dėlto, pašnekovas džiaugiasi, kad Bitė yra labai geras ir taikus šuo, kuris žmonėms nekelia baimės. Priešingai – tik geriausias emocijas.
„Labai faina, kad Bitė pakeitė ir mano mamos nuomonę apie gyvūnus, šunis ypatingai, nes ji taip jau apatiškai bijojo šunų… Matyt, vaikystėje buvo labai išgąsdinta. Bet atsiradus Bitei, po truputį, po truputį viskas pasikeitė – nuo pasakymo: šitas šuo niekada nebus mūsų bute iki klausimo: kada Bitutė mus aplankys? Labai pasiilgome. Tai čia tokia man atrodo standartinė, pasikartojanti istorija, kur ir internetuose rodo tėvus, kurie nenorėjo šuns, o po to miega su tuo šuniu visą laiką. O ką jau ką tai moka… Ji, atrodo, tyčia išsirenka tuos gyvius, tuos žmones, kurie galbūt turi kažkokią ar baimę, ar nuostatą. Šokome „Žalgirio arenos“ koncerte su Nerijumi, „Eurovizijos“ vedėju, tai jis sako: aš labiau kačių žmogus, o Bitė atėjo pas jį, atrodo, kad specialiai, tyčia jį išsirinko“, – teigia dainininkas.
Pavyzdingo elgesio Bitei teko mokytis ir bausmių pagalba. Kartą, kai Bitė dienas dar leisdavo narve ir gaudavo progą po namus vaikščioti laisvai, ji sugraužė Vaido ausines. Tąkart dainininkui teko imtis auklėjamųjų priemonių.
„Tie, kurie turi šunis, puikiai supranta, kad šuo turi turėti savo vietą, net ir bute, tai narvas nėra kažkoks blogas dalykas – tu nekankini gyvūno, sutveri jį taip, kad tai būtų mėgstamiausia šuns užuovėja. Tai tuo metu dar Bitutė gyveno narve, bet aš ją vis išleidinėdavau, nes nenorėjau, kad ji gyventų narve. Norėjau, kad ji būtų laisva, o ten būtų patiestas kažkoks gultelis, kur ji galėtų sau miegoti, tai pradėjau taikyti tą narvo nuėmimą ir galbūt ji suprato, jog per daug jai tos laisvės yra duota, tai ji vieną, kitą dalyką – kampą ir ausines – sugraužė.
Aš pagalvojau: gerai, dar taikysime narvo sistemą ir, matyt, jai įsidiegė taip į smegenėles, kad čia yra galbūt netgi ir bausmė kažkokia ir jau kai kitą kartą narvą patraukiau, viskas atsistojo į geras vietas. Kiekvieną šunį, man atrodo, tikrai galima išauklėti. Aš galbūt nesu iš tų šeimininkų, kuris nori šunį paversti robotu. Bet vėlgi, nepamiršti reikia ir to, kad šuniui patinka mokytis, jam patinka užsiimti, jam patinka elgtis taip, kad jis būtų pagirtas, kad šeimininkui būtų fainai“, – pasakoja jis.
Šiandien Bitė yra labai paklusnus augintinis. Vaidas vaikščiodamas lauke neretai ją paleidžia be pavadėlio, o Bitė išsijuosusi klauso jo nurodymų, vengia pavojingų vietų.
„Labai ramu dėl Bitės yra tai, kad ji išmokusi į gatvę nelįsti. Galbūt dėl to, kad aš ją labai nuo mažens stengiausi vedžioti palaidą, socializuoti, tai kas gal neįvyko restoranuose, kavinėse, tai tas įvyko vaikščiojant ir link gatvių einant – ji supranta, jog reikia sustoti prie gatvės, arba supranta, kad kai aš sustoju prie gatvės, ji turi sustoti kartu. Kartais tenka pasakyti stop ir ji tikrai sustoja, laukia, nebėga.
Ir kitas jos bruožas, kaip spanieliams būdinga, kad ji nebūtinai gerai sutaria su mažais vaikais, nelenda prie jų, ir nebūtinai gerai sutaria su kitais šunimis. Tai reiškia, kad tikrai nebėgs per gatvę pamačiusi šunį. Ji gali ateiti apsiuostyti, bet kad ją kas nors pauostytų – tai per jos lavoną“, – juokiasi pašnekovas.
Paklaustas, kokiems žmonėms labiausiai tiktų spanielių veislės keturkojai, Vaidas atviras: visiems tiems, kurie itin mėgsta prieraišius augintinius.
„Yra dar kelios šunų veislės, kurios yra prieraišesnės, bet ji tokia visiška, visiška uodegytė – į tualetą kartu, į dušą kartu, visur kartu. Man atrodo, kad kiekvienas šuo, jeigu tu juo gražiai rūpiniesi, trigubai daugiau meilės atiduoda. Jeigu tu tiktai parodysi šuniui meilę, šuo tau atgal jos duos dar daugiau. O ko gyvenime ir reikia daugiau nei meilės ir jaukumo?
Aišku, spanieliai mėgsta sušlapti, mėgsta išsipurvinti, raitytis žolėj šviežioj ar kokiame kitame reikale, mėgsta ir pavalgyti nesąmonių ir tokių labai smardžių nesąmonių, ypatingai žmonių. Tai reikia tą suprasti ir tiesiog mylėti, rūpintis. Apskritai, kiekvienu šuniu reikia rūpintis ir mylėti. Šiaip gražu šuo, tikrai labai daili spalva, ypatingai šitų karamelinių, rudų spanielių. Ir jie tikrai labai mylintys ir labai prieraišūs“, – sako Vaidas.