2005 metais iš Didžiojo Sen Bernaro perėjos kanauninkų senbernarų veisimą ir auginimą perėmęs fondas „Barry“ pradėjo vykdyti naujo senbernarų socialinio vaidmens programą. Netruko paaiškėti, kad šie šunys gali pasitarnauti pažeidžiamiems asmenims. Jų teikiama pagalba yra terapinio ir edukacinio pobūdžio.
Pasak fondo „Barry“ atstovės spaudai Andrea Zollinger, dabar senbernarai darbuojasi socialiniame fronte.
„Senbernarai jau nebedalyvauja po sniego griūčių vykdomose žmonių paieškose, kadangi yra per dideli. Dabar sraigtasparniais į nelaimės vietas skraidinami mažesni šunys. Šiandieną senbernarų veislės šunys darbuojasi socialiniame fronte. Jie dirba ligoninėse, slaugos namuose, su senyvo amžiaus žmonėmis. Jie padeda besigydantiems žmonėms, susitinka su vaikais ir kaliniais. Jie daro stebuklus“, – sako A. Zollinger.
Kiekvienais metais fondo auginami šunys sudalyvauja maždaug 600 įvairiose Šveicarijos vietose vykstančių renginių. Šunis fondas atgabena nemokamai.
Rugpjūčio 28 d. viena fondo auginama senbernarė atsivedė septynis šunyčius – penkias kalytes ir porą patinėlių.
Garsiausias šių šunų protėvis yra senbernaras, vardu Barry. Jis žinomas kaip XIX a. pradžioje gyvenęs šuo, išgelbėjęs daugiau nei 40 žmonių, pasiklydusių viename seniausių per Vakarų Alpes vedančių kelių – Didžiojo Sen Bernaro perėjoje.
„Dėl legendos apie 40 žmonių išgelbėjusį Barry senbernarai yra žinomi kaip ypač gerą uoslę turintys ir žmones gelbėjantys šunys. Pasakojimai apie žmones gelbėjančius senbernarus yra perduodami iš lūpų iš lūpas“, – sako Anne Holzer, fondo „Barry“ dresuotoja.
Vis dėlto, šiais laikais į sniego griūčių sukeltų nelaimių vietas skraidinami mažesni šunys, taigi, senbernarai gelbėjimo operacijose nebedalyvauja. Aišku, šveicarų akyse numylėto šuns reputacija dėl to nesmuko.
„Jie nuostabūs. Ir, žinoma, jie yra labai ryškus Šveicarijos simbolis. Manau, kad daugelis senbernarus auginančių žmonių stengiasi, kad šunys išlaikytų gerą formą ir atitiktų veislės standartus“, – sako A. Zollinger.