Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis

 (24)
„Kai kalbu apie savo „šuniukus“, dažnai žmonės perklausia, ar auginu Jorkšyro terjerus. Pamatę Bairą ir Gizmo labai nustemba“, – juokdamasi pokalbį pradeda Austėja. Iš pirmo žvilgsnio nė neįtartum, kad ši žavi ir aktyvi moteris kartu su savo augintiniais profesionaliai ir sėkmingai užsiima šunų sportu, skina pergales tarptautiniuose konkursuose ir nemažą laisvalaikio dalį skiria intensyvioms šunų treniruotėms.
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Baira mūsų gyvenime atsirado prieš 6 metus. Visada norėjau aktyvaus ir stipraus šuns, bet mano tėvai buvo apie tokias veisles prisiklausę nebūtų istorijų, tad visada augindavome ramesnius, lėtesnius šunis. Tik suaugusi gana spontaniškai vieną dieną nusipirkau šią mišrūnę. Įsigijusi šunį aš, kaip jauna mama, pradėjau susirašinėti forumuose, domėtis, kuo maitina, kaip prižiūri tokius šunis ir panašiai. Atsirado bendraminčių, ėmėme susitikinėti su kitais šunimis, juos kartu vedžiotis. Vieną dieną kažkas iš mūsų būrio paminėjo šunų sportą“, – pasakoja Austėja.

Kaip pasakoja moteris, iš pradžių su šunimi varžybose dalyvavo tik norėdama smagiai praleisti laiką.

„Mes pradėjome dalyvauti varžybose beveik nuo pat pradžių, kai tik Lietuvoje jos prasidėjo, praleidome gal tik vienerias varžybas. Iš pradžių viskas buvo primityvu, nes niekas nieko nežinojo, trūko žinių, kaip tinkamai tai daryti. Tuo metu padarėme daug klaidų, kurias dabar sunku atitaisyti. Nepaisant to, po truputį augome, įsigijome geras petnešas, susidarėme treniruočių programas. Su Baira pirmus 1–2 metus buvome pradedančiųjų grupėje, rimtai nežiūrėjome į varžybas. Varžybose dalyvavome tik dėl smagaus laiko praleidimo. Bet kai Lietuvoje ėmė populiarėti šunų sportas, pradėjome savo lygį kelti, dar labiau tobulėti.“

Ilgos treniruotės varžyboms prasidėjo įsigijus visą reikalingą įrangą.

„Atrodė, kad daug kas į mus rimtai nežiūri, mes bandėme pataisyti situaciją: nusipirkome grandinių, sveriančių 6, 8, 10, 18 kg. Pasikabinome karutį garaže, prisivežėme plytų ir prasidėjo ilgos varginančios treniruotės.“

Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Treniruojamės ir namuose. Esame įsirengę garažą, kuriame yra visas reikalingas inventorius. Treniruočių metu šuo netraukia tokių pat svorių kaip per varžybas. Treniruotėms naudojame karutį, tokį kaip darže tik su beveik nuleistomis padangomis, kad būtų sunkiau traukti. Ant viršaus dedame plytas. Viena plyta – 5 kg. Sudedame apie 45. Toks traukimas yra daug sunkesnis, nes karučio ratuose mažai oro. Kiekvieną kartą, kai šuo nutempia karutį į vieną pusę, aš pati tą karutį parstumiu atgal. Šunys į priekį nustumia kokius 4–5 kartus greičiau nei aš.“

Kaip pasakoja Austėja, jau debiutinėse varžybose Baira užėmė pirmąją vietą.

„Šuo tempia savo noru dėl azarto, reflekso. Iš pradžių aš Bairos niekaip papildomai neskatinau tempti svorių, ji tai darė tik iš savo užsidegimo. Pirmose varžybose, kuriose debiutavo, Baira užėmė pirmą vietą, aplenkė visus šunis, kurie galbūt buvo labiau patyrę, perspektyvesni. Tada pritrūko vos 200 kilogramų, kad laimėtume papildomą daugiausia ištempusios patelės titulą. Tą kartą ištempėme 2,7 tonos.“

„Dar po to du kartus buvome Lenkijoje, buvo didelis azartas, sekėsi puikiai, laimėjome 2 vietą. Ten nutempėme 1,9 t. Buvo galimi 7 tempimai, jei būtume galėję dar kartą tempti, kas žino, kaip ten būtų pasisekę, galbūt rezultatas būtų buvęs dar geresnis.“

Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Deja, galiausiai Baira susirgo vėžiu, mes ją keletą kartų operavome. Po pirmos operacijos metus nesportavome. Tuo metu jau turėjome mišrūną Gizmo, tad su juo daugiau ir užsiėmėme. Antros operacijos pasekmė – ji nebeturi keturių spenelių, bet tai netrukdo toliau sportuoti, dabar vėl grįžome į varžybas, jai puikiai sekasi.“

Antrasis Austėjos šuo Gizmo taip pat talentingas – Europos čempionate užėmė pirmąją vietą.

„Nors Gizmo dar labai jaunas ir tik pradėjęs savo sportinę karjerą, panašu, kad po kurio laiko bus vienas perspektyviausių sportinių šunų Lietuvoje. Lietuvos čempionate jis užėmė 2 vietą. Europos čempionate – 1 vietą, nutempęs 3,3 tonos.“

„Karučiai, kuriuos tempia šuo, būna ant specialių bėgių. Sunkiausias momentas šuniui yra pajudėjimas iš vietos, o po to įsibėgėjęs šuo jau beveik nebejaučia to svorio. Baira turi techniką: susikaupia, nulenkia galvą, prisispaudžia prie žemės ir nesustodama juda į priekį, nė nežiūri į mane. Gizmo technika keista : jis išmuša iš vietos karutį savo judesiais ir tik tada pradeda eiti.“

Kiekvienas šeimininkas su augintiniu prieš varžybas turi savo ritualų, kurie padeda šuniui nusiteikti, nukreipia dėmesį, palengvina jaudulį. Austėja savo šunis masažuoja, su jais kalba. Kiti – laksto, žaidžia, liepia kasti duobes ir pan.

Šunų sportas neatsiejamas nuo kritikos. Dalis žmonių nesupranta, kodėl šuniui reikalingos tokios apkrovos, kiti vertina kaip šunų kankinimą ar išnaudojimą.

„Natūralu sulaukti kritikos. Lietuvių mentalitetas ir suvokimas apie šunis yra labai siauras – šuo vis dar pririšamas prie būdos ar visą laiką praleidžia voljere. Tokio elgesio kitose šalyse nebepamatysi. Kartais net treniruočių metu žmonės bando iškviesti policiją, kai pamato šunis, tampančius padangas ar grandines. Pasisekė, kad dabar jau mūsų apylinkėse mus gerai žino, sustoja pakalbinti ar kąsnį šunims duoti, tad tokių incidentų kur kas mažiau.“

„Viena vertus, lietuviai per daug sužmogina šunį – būna nutukusių, vos paeinančių, tik ant sofos gulinčių šunų. Tai juk irgi nėra gerai. Kiti – augina prie būdų, maitina atliekomis. Aš auginu savo šunis per vidurį – jie nėra sužmoginti, lovoje jie su manimi nemiega, iš vieno dubens maisto mes nevalgome ir prie stalo jie nesėdi, tačiau aš juos labai prižiūriu. Pavyzdžiui, jų maisto racionas yra labai platus. Manau, kad vidutinis Lietuvos gyventojas nevalgo taip, kaip mano šunys.“

Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis
© E. Mironovičiaus nuotr.

Moteris taip pat augina ketverių metų dukrą Atėnę, kuri su šiais stipriais šunimis bendrauja drąsiai ir draugiškai. „Atėnė irgi labai įsitraukusi į šią mūsų veiklą. Visi juokiamės, kad ji yra augantis šunininkas. Į varžybas kol kas nesivežu, bet treniruotėse dalyvauja, žino, kaip viską daryti, kokias komandas duoti.“

„Aš neauginčiau šuns, su kuriuo bijočiau palikti vaiką. Niekada nesuku sau galvos, jei einu pjauti žolės, o vaikas lieka su šunimis. Žinoma, tai yra nuoseklus ir ilgas darbas, turi atsakyti už savo šunį. Aš žinau, kaip ir kokioje situacijose, kurių gali įvykti namuose, jie reaguos. Jie yra labiau pakantūs skausmui nei kiti šunys – jie nepyksta, pavyzdžiui, kai Atėnė sugalvoja juos pašukuoti. Jie net nereaguoja, jiems vienodai.“

Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Pastebiu, kad mano šunys iš tolo atpažįsta vaikus ir juos myli. Bet tai nėra savaime suprantamas dalykas, labiau tai vertinu kaip įdėtų pastangų rezultatą. Mano taktika yra tokia – neleisti šuniui gintis pačiam, jei jį skriaudžia. Pavyzdžiui, jei šuo pradeda pykti ant vaiko ir jį bando pagąsdinti, negalima sakyti nei vaikui, nei šuniui: „Ot gerai, žinosi, kad negalima lįsti.“ Tu, kaip šeimininkas, turi nuspėti, kada priartėjama prie tos ribos, kai šuo susierzina, ir nedelsdamas tą veiksmą nutraukti. Šuo turi žinoti, kad bet kokioje situacijoje šeimininkas sprendžia problemą, o ne jis pats.“

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Augintiniai ne tik suteikia džiaugsmo, jaukumo namams, bet ir padeda sutvirtinti santykį tarp šeimos narių, auklėti vaikus ir ugdyti bei puoselėti šeimos tradicijas. Kiekvieną savaitę dalinsimės įvairių įkvepiančių ir įdomių šeimų istorijomis, kurios įrodys, kad keturkojis augintinis tampa ypatinga šeimos dvasia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (272)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (60)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų (135)

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų
Kalbos apie šunelį Torį, kurį mėginta nuskandinti upėje su 6 kilogramų svarmeniu, netyla – žmogaus žiaurumo sukrėsta visuomenė laukia teisingumo įvykdymo. Tiesa, dalis drįsta spėti, kad augintiniu galėjo bandyti atsikratyti ir pats šeimininkas Saulius. DELFI pavyko su juo susisiekti ir išgirsti, ką šiuo metu jam tenka išgyventi bei kas vyko tą lemtingą rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai (29)

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai
Prasidėjusi šienapjūtė Lietuvoje pareikalavo pirmųjų aukų. Socialiniuose tinkluose plinta baisios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šienaujant lauką sužaloti mažyčiai stirniukai.

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių (103)

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių
Prienų rajone skandinto šunelio Torio istorijoje ieškoma teisybės – policijos pareigūnai jau pradėjo tyrimą. Istorijai pamažu artėjant prie atomazgos laikinai gyvūną globojanti „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė pastebi didelę visuomenės ydą – daugybė žmonių suskubo viešai pasmerkti ir kaltinti šeimininką. Tokio interneto komentatorių teismo, anot jos, šeimininkas šiandien tikrai nenusipelno.