Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis

 (24)
„Kai kalbu apie savo „šuniukus“, dažnai žmonės perklausia, ar auginu Jorkšyro terjerus. Pamatę Bairą ir Gizmo labai nustemba“, – juokdamasi pokalbį pradeda Austėja. Iš pirmo žvilgsnio nė neįtartum, kad ši žavi ir aktyvi moteris kartu su savo augintiniais profesionaliai ir sėkmingai užsiima šunų sportu, skina pergales tarptautiniuose konkursuose ir nemažą laisvalaikio dalį skiria intensyvioms šunų treniruotėms.
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Baira mūsų gyvenime atsirado prieš 6 metus. Visada norėjau aktyvaus ir stipraus šuns, bet mano tėvai buvo apie tokias veisles prisiklausę nebūtų istorijų, tad visada augindavome ramesnius, lėtesnius šunis. Tik suaugusi gana spontaniškai vieną dieną nusipirkau šią mišrūnę. Įsigijusi šunį aš, kaip jauna mama, pradėjau susirašinėti forumuose, domėtis, kuo maitina, kaip prižiūri tokius šunis ir panašiai. Atsirado bendraminčių, ėmėme susitikinėti su kitais šunimis, juos kartu vedžiotis. Vieną dieną kažkas iš mūsų būrio paminėjo šunų sportą“, – pasakoja Austėja.

Kaip pasakoja moteris, iš pradžių su šunimi varžybose dalyvavo tik norėdama smagiai praleisti laiką.

„Mes pradėjome dalyvauti varžybose beveik nuo pat pradžių, kai tik Lietuvoje jos prasidėjo, praleidome gal tik vienerias varžybas. Iš pradžių viskas buvo primityvu, nes niekas nieko nežinojo, trūko žinių, kaip tinkamai tai daryti. Tuo metu padarėme daug klaidų, kurias dabar sunku atitaisyti. Nepaisant to, po truputį augome, įsigijome geras petnešas, susidarėme treniruočių programas. Su Baira pirmus 1–2 metus buvome pradedančiųjų grupėje, rimtai nežiūrėjome į varžybas. Varžybose dalyvavome tik dėl smagaus laiko praleidimo. Bet kai Lietuvoje ėmė populiarėti šunų sportas, pradėjome savo lygį kelti, dar labiau tobulėti.“

Ilgos treniruotės varžyboms prasidėjo įsigijus visą reikalingą įrangą.

„Atrodė, kad daug kas į mus rimtai nežiūri, mes bandėme pataisyti situaciją: nusipirkome grandinių, sveriančių 6, 8, 10, 18 kg. Pasikabinome karutį garaže, prisivežėme plytų ir prasidėjo ilgos varginančios treniruotės.“

Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Treniruojamės ir namuose. Esame įsirengę garažą, kuriame yra visas reikalingas inventorius. Treniruočių metu šuo netraukia tokių pat svorių kaip per varžybas. Treniruotėms naudojame karutį, tokį kaip darže tik su beveik nuleistomis padangomis, kad būtų sunkiau traukti. Ant viršaus dedame plytas. Viena plyta – 5 kg. Sudedame apie 45. Toks traukimas yra daug sunkesnis, nes karučio ratuose mažai oro. Kiekvieną kartą, kai šuo nutempia karutį į vieną pusę, aš pati tą karutį parstumiu atgal. Šunys į priekį nustumia kokius 4–5 kartus greičiau nei aš.“

Kaip pasakoja Austėja, jau debiutinėse varžybose Baira užėmė pirmąją vietą.

„Šuo tempia savo noru dėl azarto, reflekso. Iš pradžių aš Bairos niekaip papildomai neskatinau tempti svorių, ji tai darė tik iš savo užsidegimo. Pirmose varžybose, kuriose debiutavo, Baira užėmė pirmą vietą, aplenkė visus šunis, kurie galbūt buvo labiau patyrę, perspektyvesni. Tada pritrūko vos 200 kilogramų, kad laimėtume papildomą daugiausia ištempusios patelės titulą. Tą kartą ištempėme 2,7 tonos.“

„Dar po to du kartus buvome Lenkijoje, buvo didelis azartas, sekėsi puikiai, laimėjome 2 vietą. Ten nutempėme 1,9 t. Buvo galimi 7 tempimai, jei būtume galėję dar kartą tempti, kas žino, kaip ten būtų pasisekę, galbūt rezultatas būtų buvęs dar geresnis.“

Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Deja, galiausiai Baira susirgo vėžiu, mes ją keletą kartų operavome. Po pirmos operacijos metus nesportavome. Tuo metu jau turėjome mišrūną Gizmo, tad su juo daugiau ir užsiėmėme. Antros operacijos pasekmė – ji nebeturi keturių spenelių, bet tai netrukdo toliau sportuoti, dabar vėl grįžome į varžybas, jai puikiai sekasi.“

Antrasis Austėjos šuo Gizmo taip pat talentingas – Europos čempionate užėmė pirmąją vietą.

„Nors Gizmo dar labai jaunas ir tik pradėjęs savo sportinę karjerą, panašu, kad po kurio laiko bus vienas perspektyviausių sportinių šunų Lietuvoje. Lietuvos čempionate jis užėmė 2 vietą. Europos čempionate – 1 vietą, nutempęs 3,3 tonos.“

„Karučiai, kuriuos tempia šuo, būna ant specialių bėgių. Sunkiausias momentas šuniui yra pajudėjimas iš vietos, o po to įsibėgėjęs šuo jau beveik nebejaučia to svorio. Baira turi techniką: susikaupia, nulenkia galvą, prisispaudžia prie žemės ir nesustodama juda į priekį, nė nežiūri į mane. Gizmo technika keista : jis išmuša iš vietos karutį savo judesiais ir tik tada pradeda eiti.“

Kiekvienas šeimininkas su augintiniu prieš varžybas turi savo ritualų, kurie padeda šuniui nusiteikti, nukreipia dėmesį, palengvina jaudulį. Austėja savo šunis masažuoja, su jais kalba. Kiti – laksto, žaidžia, liepia kasti duobes ir pan.

Šunų sportas neatsiejamas nuo kritikos. Dalis žmonių nesupranta, kodėl šuniui reikalingos tokios apkrovos, kiti vertina kaip šunų kankinimą ar išnaudojimą.

„Natūralu sulaukti kritikos. Lietuvių mentalitetas ir suvokimas apie šunis yra labai siauras – šuo vis dar pririšamas prie būdos ar visą laiką praleidžia voljere. Tokio elgesio kitose šalyse nebepamatysi. Kartais net treniruočių metu žmonės bando iškviesti policiją, kai pamato šunis, tampančius padangas ar grandines. Pasisekė, kad dabar jau mūsų apylinkėse mus gerai žino, sustoja pakalbinti ar kąsnį šunims duoti, tad tokių incidentų kur kas mažiau.“

„Viena vertus, lietuviai per daug sužmogina šunį – būna nutukusių, vos paeinančių, tik ant sofos gulinčių šunų. Tai juk irgi nėra gerai. Kiti – augina prie būdų, maitina atliekomis. Aš auginu savo šunis per vidurį – jie nėra sužmoginti, lovoje jie su manimi nemiega, iš vieno dubens maisto mes nevalgome ir prie stalo jie nesėdi, tačiau aš juos labai prižiūriu. Pavyzdžiui, jų maisto racionas yra labai platus. Manau, kad vidutinis Lietuvos gyventojas nevalgo taip, kaip mano šunys.“

Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis
© E. Mironovičiaus nuotr.

Moteris taip pat augina ketverių metų dukrą Atėnę, kuri su šiais stipriais šunimis bendrauja drąsiai ir draugiškai. „Atėnė irgi labai įsitraukusi į šią mūsų veiklą. Visi juokiamės, kad ji yra augantis šunininkas. Į varžybas kol kas nesivežu, bet treniruotėse dalyvauja, žino, kaip viską daryti, kokias komandas duoti.“

„Aš neauginčiau šuns, su kuriuo bijočiau palikti vaiką. Niekada nesuku sau galvos, jei einu pjauti žolės, o vaikas lieka su šunimis. Žinoma, tai yra nuoseklus ir ilgas darbas, turi atsakyti už savo šunį. Aš žinau, kaip ir kokioje situacijose, kurių gali įvykti namuose, jie reaguos. Jie yra labiau pakantūs skausmui nei kiti šunys – jie nepyksta, pavyzdžiui, kai Atėnė sugalvoja juos pašukuoti. Jie net nereaguoja, jiems vienodai.“

Šunų sportu užsiimanti Austėja: Lietuvoje šunys arba sužmoginami, arba šeriami atliekomis
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Pastebiu, kad mano šunys iš tolo atpažįsta vaikus ir juos myli. Bet tai nėra savaime suprantamas dalykas, labiau tai vertinu kaip įdėtų pastangų rezultatą. Mano taktika yra tokia – neleisti šuniui gintis pačiam, jei jį skriaudžia. Pavyzdžiui, jei šuo pradeda pykti ant vaiko ir jį bando pagąsdinti, negalima sakyti nei vaikui, nei šuniui: „Ot gerai, žinosi, kad negalima lįsti.“ Tu, kaip šeimininkas, turi nuspėti, kada priartėjama prie tos ribos, kai šuo susierzina, ir nedelsdamas tą veiksmą nutraukti. Šuo turi žinoti, kad bet kokioje situacijoje šeimininkas sprendžia problemą, o ne jis pats.“

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Augintiniai ne tik suteikia džiaugsmo, jaukumo namams, bet ir padeda sutvirtinti santykį tarp šeimos narių, auklėti vaikus ir ugdyti bei puoselėti šeimos tradicijas. Kiekvieną savaitę dalinsimės įvairių įkvepiančių ir įdomių šeimų istorijomis, kurios įrodys, kad keturkojis augintinis tampa ypatinga šeimos dvasia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (2)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (160)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (8)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (273)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.