Kasdien patikrinimus Bezjė mieste atliekantys pareigūnai tvirtina, kad kiekvieną dieną patikrina nuo 15 iki 20 šunis vedžiojančių šeimininkų. Tad visi šunis gatvėje nusprendę pavedžioti Bezjė gyventojai privalo turėti specialias korteles, jų neturintys – sulaukia baudos. Vis dėlto, turėti kortelę tikrai nepakanka. Savo augintinio išmatas privaloma susirinkti, mat paliktus ekskrementus pareigūnai taip pat įpareigoti tikrinti, o suradus kieno augintinio išmatos paliktos gatvėje, šeimininkui skubiai išrašoma bauda.
„Dabar paimsiu mėginį, tikėdamasi, kad šeimininkas yra atlikęs DNR tyrimą, kad gautume tikslų rezultatą, ir jis būtų nubaustas už tokį elgesį“, – paliktų ir nesurinktų išmatų mėginį imdama pasakojo miesto pareigūnė.
Nuo praėjusio rugsėjo visi 80 tūkst. nuolatinių Bezjė gyventojų, laikančių šunis, privalėjo įregistruoti savo keturkojų DNR pavyzdžius, kad miestas būtų švaresnis.
Miestas išties tapo švaresnis
„Na, žinoma, dergia mažiau, bet priklauso nuo vietos“, – situaciją komentavo vietinė gyventoja.
„Tai – puiku! Mieste tapo švariau“, – antrino Bezjė gyventojas.
Miesto meras, nors ir prisibijojo miestelėnų reakcijos dėl tokių drakoniškų priemonių, galutiniu rezultatu liko patenkintas.
„Šunų išmatų dabar perpus mažiau nei anksčiau – vien tai yra sėkmė. Žinoma, dabar kai kurie žmonės moka baudas. 80 žmonių jau sumokėjo baudą, nes neturėjo šuns dokumentų, o dar 1,5 tūkst. nubausti pagal augintinių duomenis. Aš noriu švaraus miesto ir dabar miestas yra švarus“, – griežtą mieste įvestą tvarką komentavo Bezjė meras Robert Ménard.
Kita vertus, senasis Bezjė yra tik už 10 kilometrų nuo jūros ir vasarą jo ir jame poilsiaujančių keturkojų populiacija labai smarkiai padidės, o dauguma jų bus ne vietiniai: t. y. be duomenų bazėje registruotų DNR.
Visą reportažą rasite LNK portale:
