Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį

 (26)
Tarnybiniai šunys - ištikimi pareigūnų pagalbininkai. Tuo įsitikinęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas. Jis DELFI vaizdo reportaže pademonstruoja, ką iš tiesų gali tarnybinis šuo ir pasakoja, ko reikia, kad keturkojis taptų tobulu pareigūnu.
Delfi redakcijoje lankosi pareigūnai ir tarnybinis šuo Echo
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Šiandien esate pareigūnas, dirbantis su tarnybiniu šunimi. Ar visada to norėjote?

– Esu paprastas vyriausiasis patrulis, užtikrinantis tvarką. Dirbu tą patį darbą, kokį matote per laidas „Farai“. Esu kitoks tik tuo, kad automobilio gale vežuosi tarnybinį šunį, galintį man padėti.

Anksčiau 9 metus dirbau kelių policijoje. Iš pradžių buvau patenkintas, bet laikui bėgant supratau, kad sėdžiu ne savo rogėse. Gyvenime turėjau kažką keisti. Tuomet prisiminiau paauglystės svajonę dirbti kartu su šunimi – pradėjau domėtis, kokios mano galimybės. Deja, niekur nebuvo vietos ir užimti šių pareigų negalėjau.

Pradėjau galvoti apie kardinalius gyvenimo pokyčius. Maniau, išeisiu iš policijos, būsiu vadybininku arba važiuosiu į Norvegiją dirbti silkių fabrike.

Laimei, po dviejų metų atsirado vieta dirbti pareigūnu kinologu. Labai apsidžiaugiau ir šiandien eidamas į darbą tiesiog kaifuoju. Kiekvieną dieną į jį einu ne todėl, nes reikia, o todėl, nes man patinka dirbti su šunimi ir užtikrinti viešąją tvarką.

– Kaip sekėsi išlaikyti egzaminus, kad Echo taptų tikru tarnybiniu šunimi?

– Iš viso vyksta 5 egzaminai, kuriuos išlaikęs šuo tampa tarnybiniu. Vertinamas bendras paklusnumas, pėdsekystė, daikto paieška, žmogaus paieška ir apsauga. Pats kinologas turi išlaikyti atskirą teorijos egzaminą, kuris man buvo labai sudėtingas.

Pirmiausiai laikėme žmogaus paieškos egzaminą – buvo baisu, bet pavyko puikiai. Per 10 minučių šuo turėjo surasti du žmones, pasislėpusius 100 metrų spinduliu nuo jo. Likau nustebintas, kai Echo juos abu surado per 3,5 minutės. Radęs žmogų, šuo pradeda loti skelbdamas – štai, šeimininke, aš jau radau. Tada man išaugo sparnai ir galvojau, kad visa kita seksis taip pat tobulai.

Antrąjį laikėme pėdsekystės egzaminą, kuris mane nustebino. Šiek tiek abejojau, ar Echo tikrai užteks motyvacijos kilometrą sekti pėdsakais, surasti ir paženklinti išmėtytus daiktus. Viskas puikiai pavyko – šuo per 10 minučių spėjo surasti visus 5 daiktus, tiksliai atliko visus posūkius.

Paženklinimo būdai būna dvejopi – pasyvūs ir aktyvūs. Mano šuo ženklina pasyviai. Tai reiškia, kad suradęs daiktą jis atsigula ir kantriai laukia, kol aš prieisiu ir jį paskatinsiu duodamas skanėstą.

Paskui viskas buvo tik blogyn. Kai laikiau daikto paieškos egzaminą, labai susinervinau. Pradėjęs ruošti savo šunį tarnybai, buvau 150 proc. užtikrintas, kad ši užduotis jam sekasi geriausiai. Dar būdamas labai jaunas jis namuose ieškodavo mažų daiktų, puikiai juos surasdavo ir paženklindavo.

Kai atėjau laikyti egzamino, negalėjau patikėti, kad neišlaikiau. Egzamino metu 50 metrų pločio kvadrate per 10 minučių reikia rasti 4 išmėtytus daiktus. Iš pradžių jam sekėsi gerai – per 2 minutes rado 2 daiktus, tai maniau, kad per likusias 8 minutes tikrai ras kitus 2.

Jų nerasdamas, iš nevilties šuo pradėjo mane apgaudinėt. Jis atsigulė ten, kur nėra jokio daikto, ir pradėjo laukti, kol aš atnešiu paskatinimą. Ateidamas galvojau, kad kažkas čia ne taip. Man priėjus, šuo į daiktą turėtų parodyti nosimi. Tą minutę jis apsimetė kvailu ir ėmė dairytis, tarsi norėdamas pasakyti: o tas daiktas tikrai čia buvo, kur jis dingo? Buvo labai juokinga, tačiau egzaminą pavyko išlaikyti tik iš trečio karto.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šunys labai gerai moka apgaudinėti. Pavyzdžiui, jis žino, kad sekant pėdsakais jam reikia nuleisti nosį ir kažkur eiti. Kartais tų pėdų net nėra, o šuo kažkur eina. Patyręs kinologas moka atskirti apgaulę – jei pėdsakai iš tikrųjų yra, į pavadžio truktelėjimą šuo nereaguoja. O jei pėdsakų nėra, šuo atsisuks tarsi pripažindamas, kad jų nėra ir pradės eiti į kitą pusę.

– Į ką labiausiai atsižvelgiama sprendžiant, ar šuo yra tinkamas tarnybai?

– Atranka į tarnybinius šunis yra sudėtingas procesas. Kai bandžiau išsiaiškinti, kaip išsirinkti darbui tinkamiausią gyvūną, išgirdau kažką sakant – „o jūs nueikit į vaikų namus ir pasakykite, kuris bus dailininkas“. To padaryti paprasčiausiai neįmanoma.

Dviejų mėnesių amžiaus šuniuką parsiveži namo ir stebi. Tik bręsdamas šuo parodo, ar jis tinkamas tarnybai, ar ne. Viskas prasideda nuo pat tos minutės, kai parsiveži augintinį namo.

Aišku, ką tik visus reikalingus skiepus gavęs 2-3 mėnesių jauniklis iš pradžių net nesupranta, kas yra komanda. Todėl reikia sužinoti, koks paskatinimas šuniui patinka labiausiai – ar maistas, ar žaisliukas. Jei mėgstamiausiu paskatinimu tampa maistas, pasiimi jo į ranką ir eini greta, kad šuo suprastų – va, aš einu, o kai sustoju, gaunu maisto.

Ne visi šunys gali būti tarnybiniais. Pavyzdžiui, būdamas mažytis šuo gali atrodyti susidomėjęs darbu, tačiau vėliau gali paaiškėti, kad jis visiškai neturi medžioklės instinktų. Paprasčiausiai gamta jam to nedavė ir nieko tu nepakeisi.

– Ar daug kainavo noras dirbti kartu su šunimi?

– Ieškoti daiktų Echo mokiau su dešrelėmis. Net neįsivaizduoju, kiek pinigų joms išleidau. Šunį taip pat pirkau pats – yra galimybė gauti nemokamai, bet būtų reikėję ilgai laukti. Neturėjau tiek kantrybės.

Echo radau „Vilkų slėnio“ veislyne – vos tik pamatęs dviejų mažų šuniukų nuotraukas internete, paprašiau neparduoti ir tuoj pat atvažiavau iš Vilniaus į Kauną jų pasižiūrėti.

Echo
Echo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Prašiau, kad išsirinkti tarnybai tinkamą šunį padėtų specialistai, tačiau niekas tuo metu padėti negalėjo. Numojau į tai ranka ir bandžiau šunį atrinkti savais metodais, apie kuriuos išgirdę kolegos vėliau juokėsi ir sakė, kad taip jau 100 metų niekas nedaro. Žodžiu, plojau rankom ir žiūrėjau, ar jis nebijo, mėčiau maistelį ir žiūrėjau, ar jis jį renka. Mečiau raktus ir žiūrėjau, ar jis eina pasidomėt jais. Greitai nusprendžiau – ai, tiek to, pasiimsiu.

Ilgą laiką jį ir maitinau už savo pinigus, ir gydžiau. Apie pusę atlyginimo tai tikrai išleisdavau maistui ir veterinarijai. Ir kaip tyčia, kol to nefinansuodavo valstybė, tol jis labiausiai ir sirgdavo. Pradėjo mokėt veterinarines paslaugas valstybė, tai jis nebeserga dabar.

– Kokiomis savybėmis pasižymi Echo? Koks jo charakteris ir kaip jums sekėsi užmegzti ryšį?

– Iš pat pradžių pastebėjau šuns hiperaktyvumą ir man pasirodė miela, kad jis labai nori žaisti. Vis dėlto, man, neturinčiam patirties, dėl to nebuvo lengva. Prieš pradedant dirbti, šunį reikia nuraminti. Jeigu to nepadarysi, dirbdamas šuo darys daug klaidų.

Kartais dėl Echo kildavo abejonių. Nors ilgą laiką jis atrodė puikiai tinkantis tarnybai, ūgtelėjus atsirado baimė šūviui. Pamažu šią baimę įveikėme, tačiau jis vis tiek yra linkęs jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius. Pavyzdžiui, atsidūręs tarp daug žmonių, jis nieko daugiau nebemato ir nebegirdi.

Prisižiūrėję muchtarų, žmonės įsivaizduoja, kad šuo iškart šokinės salto, o kai jam duosi pauostyt kokį nors daiktą, jis bėgios po miestą tol, kol nesuras žmogaus. Echo dar tik neseniai praėjo bendrąjį rengimą, tačiau jau gali sekti pėdsakais, sulaikyti žmones, ieškoti nusikaltimo įrankių.

Esu priverstas išeiti su šunimi į lauką pasivaikščioti. Žmonės, gyvenantys nuosavuose namuose ir auginantys šunis voljeruose, mėgsta patingėti, paleisti juos palakstyti kieme vienus. Toks šuo labai greitai susiranda sau veiklos ir sužino, kad jam ir vienam gerai, jis turi ką veikti – gali žemę pakapstyti, paukštukus pagaudyti. Tuomet tarp žmogaus ir šuns nelieka partnerystės.

Todėl Echo laikau ne voljere, o bute. Jei nori turėti gerus santykius su keturkoju kolega, turi su juo augti, ryte kartu keltis, važiuoti į darbą ir iš jo.

Nuotraukos iš pareigūnų vizito redakcijoje:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (5)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.