Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį

 (26)
Tarnybiniai šunys - ištikimi pareigūnų pagalbininkai. Tuo įsitikinęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas. Jis DELFI vaizdo reportaže pademonstruoja, ką iš tiesų gali tarnybinis šuo ir pasakoja, ko reikia, kad keturkojis taptų tobulu pareigūnu.
Delfi redakcijoje lankosi pareigūnai ir tarnybinis šuo Echo
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Šiandien esate pareigūnas, dirbantis su tarnybiniu šunimi. Ar visada to norėjote?

– Esu paprastas vyriausiasis patrulis, užtikrinantis tvarką. Dirbu tą patį darbą, kokį matote per laidas „Farai“. Esu kitoks tik tuo, kad automobilio gale vežuosi tarnybinį šunį, galintį man padėti.

Anksčiau 9 metus dirbau kelių policijoje. Iš pradžių buvau patenkintas, bet laikui bėgant supratau, kad sėdžiu ne savo rogėse. Gyvenime turėjau kažką keisti. Tuomet prisiminiau paauglystės svajonę dirbti kartu su šunimi – pradėjau domėtis, kokios mano galimybės. Deja, niekur nebuvo vietos ir užimti šių pareigų negalėjau.

Pradėjau galvoti apie kardinalius gyvenimo pokyčius. Maniau, išeisiu iš policijos, būsiu vadybininku arba važiuosiu į Norvegiją dirbti silkių fabrike.

Laimei, po dviejų metų atsirado vieta dirbti pareigūnu kinologu. Labai apsidžiaugiau ir šiandien eidamas į darbą tiesiog kaifuoju. Kiekvieną dieną į jį einu ne todėl, nes reikia, o todėl, nes man patinka dirbti su šunimi ir užtikrinti viešąją tvarką.

– Kaip sekėsi išlaikyti egzaminus, kad Echo taptų tikru tarnybiniu šunimi?

– Iš viso vyksta 5 egzaminai, kuriuos išlaikęs šuo tampa tarnybiniu. Vertinamas bendras paklusnumas, pėdsekystė, daikto paieška, žmogaus paieška ir apsauga. Pats kinologas turi išlaikyti atskirą teorijos egzaminą, kuris man buvo labai sudėtingas.

Pirmiausiai laikėme žmogaus paieškos egzaminą – buvo baisu, bet pavyko puikiai. Per 10 minučių šuo turėjo surasti du žmones, pasislėpusius 100 metrų spinduliu nuo jo. Likau nustebintas, kai Echo juos abu surado per 3,5 minutės. Radęs žmogų, šuo pradeda loti skelbdamas – štai, šeimininke, aš jau radau. Tada man išaugo sparnai ir galvojau, kad visa kita seksis taip pat tobulai.

Antrąjį laikėme pėdsekystės egzaminą, kuris mane nustebino. Šiek tiek abejojau, ar Echo tikrai užteks motyvacijos kilometrą sekti pėdsakais, surasti ir paženklinti išmėtytus daiktus. Viskas puikiai pavyko – šuo per 10 minučių spėjo surasti visus 5 daiktus, tiksliai atliko visus posūkius.

Paženklinimo būdai būna dvejopi – pasyvūs ir aktyvūs. Mano šuo ženklina pasyviai. Tai reiškia, kad suradęs daiktą jis atsigula ir kantriai laukia, kol aš prieisiu ir jį paskatinsiu duodamas skanėstą.

Paskui viskas buvo tik blogyn. Kai laikiau daikto paieškos egzaminą, labai susinervinau. Pradėjęs ruošti savo šunį tarnybai, buvau 150 proc. užtikrintas, kad ši užduotis jam sekasi geriausiai. Dar būdamas labai jaunas jis namuose ieškodavo mažų daiktų, puikiai juos surasdavo ir paženklindavo.

Kai atėjau laikyti egzamino, negalėjau patikėti, kad neišlaikiau. Egzamino metu 50 metrų pločio kvadrate per 10 minučių reikia rasti 4 išmėtytus daiktus. Iš pradžių jam sekėsi gerai – per 2 minutes rado 2 daiktus, tai maniau, kad per likusias 8 minutes tikrai ras kitus 2.

Jų nerasdamas, iš nevilties šuo pradėjo mane apgaudinėt. Jis atsigulė ten, kur nėra jokio daikto, ir pradėjo laukti, kol aš atnešiu paskatinimą. Ateidamas galvojau, kad kažkas čia ne taip. Man priėjus, šuo į daiktą turėtų parodyti nosimi. Tą minutę jis apsimetė kvailu ir ėmė dairytis, tarsi norėdamas pasakyti: o tas daiktas tikrai čia buvo, kur jis dingo? Buvo labai juokinga, tačiau egzaminą pavyko išlaikyti tik iš trečio karto.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šunys labai gerai moka apgaudinėti. Pavyzdžiui, jis žino, kad sekant pėdsakais jam reikia nuleisti nosį ir kažkur eiti. Kartais tų pėdų net nėra, o šuo kažkur eina. Patyręs kinologas moka atskirti apgaulę – jei pėdsakai iš tikrųjų yra, į pavadžio truktelėjimą šuo nereaguoja. O jei pėdsakų nėra, šuo atsisuks tarsi pripažindamas, kad jų nėra ir pradės eiti į kitą pusę.

– Į ką labiausiai atsižvelgiama sprendžiant, ar šuo yra tinkamas tarnybai?

– Atranka į tarnybinius šunis yra sudėtingas procesas. Kai bandžiau išsiaiškinti, kaip išsirinkti darbui tinkamiausią gyvūną, išgirdau kažką sakant – „o jūs nueikit į vaikų namus ir pasakykite, kuris bus dailininkas“. To padaryti paprasčiausiai neįmanoma.

Dviejų mėnesių amžiaus šuniuką parsiveži namo ir stebi. Tik bręsdamas šuo parodo, ar jis tinkamas tarnybai, ar ne. Viskas prasideda nuo pat tos minutės, kai parsiveži augintinį namo.

Aišku, ką tik visus reikalingus skiepus gavęs 2-3 mėnesių jauniklis iš pradžių net nesupranta, kas yra komanda. Todėl reikia sužinoti, koks paskatinimas šuniui patinka labiausiai – ar maistas, ar žaisliukas. Jei mėgstamiausiu paskatinimu tampa maistas, pasiimi jo į ranką ir eini greta, kad šuo suprastų – va, aš einu, o kai sustoju, gaunu maisto.

Ne visi šunys gali būti tarnybiniais. Pavyzdžiui, būdamas mažytis šuo gali atrodyti susidomėjęs darbu, tačiau vėliau gali paaiškėti, kad jis visiškai neturi medžioklės instinktų. Paprasčiausiai gamta jam to nedavė ir nieko tu nepakeisi.

– Ar daug kainavo noras dirbti kartu su šunimi?

– Ieškoti daiktų Echo mokiau su dešrelėmis. Net neįsivaizduoju, kiek pinigų joms išleidau. Šunį taip pat pirkau pats – yra galimybė gauti nemokamai, bet būtų reikėję ilgai laukti. Neturėjau tiek kantrybės.

Echo radau „Vilkų slėnio“ veislyne – vos tik pamatęs dviejų mažų šuniukų nuotraukas internete, paprašiau neparduoti ir tuoj pat atvažiavau iš Vilniaus į Kauną jų pasižiūrėti.

Echo
Echo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Prašiau, kad išsirinkti tarnybai tinkamą šunį padėtų specialistai, tačiau niekas tuo metu padėti negalėjo. Numojau į tai ranka ir bandžiau šunį atrinkti savais metodais, apie kuriuos išgirdę kolegos vėliau juokėsi ir sakė, kad taip jau 100 metų niekas nedaro. Žodžiu, plojau rankom ir žiūrėjau, ar jis nebijo, mėčiau maistelį ir žiūrėjau, ar jis jį renka. Mečiau raktus ir žiūrėjau, ar jis eina pasidomėt jais. Greitai nusprendžiau – ai, tiek to, pasiimsiu.

Ilgą laiką jį ir maitinau už savo pinigus, ir gydžiau. Apie pusę atlyginimo tai tikrai išleisdavau maistui ir veterinarijai. Ir kaip tyčia, kol to nefinansuodavo valstybė, tol jis labiausiai ir sirgdavo. Pradėjo mokėt veterinarines paslaugas valstybė, tai jis nebeserga dabar.

– Kokiomis savybėmis pasižymi Echo? Koks jo charakteris ir kaip jums sekėsi užmegzti ryšį?

– Iš pat pradžių pastebėjau šuns hiperaktyvumą ir man pasirodė miela, kad jis labai nori žaisti. Vis dėlto, man, neturinčiam patirties, dėl to nebuvo lengva. Prieš pradedant dirbti, šunį reikia nuraminti. Jeigu to nepadarysi, dirbdamas šuo darys daug klaidų.

Kartais dėl Echo kildavo abejonių. Nors ilgą laiką jis atrodė puikiai tinkantis tarnybai, ūgtelėjus atsirado baimė šūviui. Pamažu šią baimę įveikėme, tačiau jis vis tiek yra linkęs jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius. Pavyzdžiui, atsidūręs tarp daug žmonių, jis nieko daugiau nebemato ir nebegirdi.

Prisižiūrėję muchtarų, žmonės įsivaizduoja, kad šuo iškart šokinės salto, o kai jam duosi pauostyt kokį nors daiktą, jis bėgios po miestą tol, kol nesuras žmogaus. Echo dar tik neseniai praėjo bendrąjį rengimą, tačiau jau gali sekti pėdsakais, sulaikyti žmones, ieškoti nusikaltimo įrankių.

Esu priverstas išeiti su šunimi į lauką pasivaikščioti. Žmonės, gyvenantys nuosavuose namuose ir auginantys šunis voljeruose, mėgsta patingėti, paleisti juos palakstyti kieme vienus. Toks šuo labai greitai susiranda sau veiklos ir sužino, kad jam ir vienam gerai, jis turi ką veikti – gali žemę pakapstyti, paukštukus pagaudyti. Tuomet tarp žmogaus ir šuns nelieka partnerystės.

Todėl Echo laikau ne voljere, o bute. Jei nori turėti gerus santykius su keturkoju kolega, turi su juo augti, ryte kartu keltis, važiuoti į darbą ir iš jo.

Nuotraukos iš pareigūnų vizito redakcijoje:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (8)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (29)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje (1)

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje
Katė kaip nykštukas – miniatiūrinė, didelėmis ausimis ir nežemiška snukio išraiška. Tokios yra Minskino katės. Minskino veislė išvesta iš Munčkino ir sfinkso veislių.

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė (23)

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė
Idėja auginti sraigę pasirodė šauni toli gražu ne tik Kempiniukui Plačiakelniui. Vilnietė Sigutė jau spėjo tuo įsitikinti – prieš keletą mėnesių ji pradėjo bendrą gyvenimą su milžiniška sraige, kurią pavadino Gario vardu.

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas
Rytų dvispalvė – tarsi dėmėmis ištapyta balta katė – neabejotinai patiktų abstrakcionizmo gerbėjams. Ši veislė išvesta maždaug prieš pusę šimtmečio Didžiojoje Britanijoje, sukryžminus Siamo ir Kornvalio rekso kates.

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva? (8)

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį (22)

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti (66)

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti
Ne su kiekviena kate susidraugauti lengva – kai kurios būna baikščios, užsispyrusios ar net agresyvios. Jau 5 metus su katinu neįstengianti susidraugauti moteris kreipėsi pagalbos: ar įmanoma prisijaukinti katiną, nemėgstantį žmogiškos draugijos?

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę (80)

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę
Naujieji metai ne visiems prasidėjo laimingai – pirmąją šių metų dieną konteineryje, tarsi būtų viena iš šiukšlių, palikta transportavimo narve uždaryta maždaug 2-3 metų kalytė.

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu (203)

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu
Iki šiol daug ką stebina veganišką mitybą pasirinkę žmonės. O dar labiau stebimasi žmonėmis, kurie veganais paverčia savo šunis. Tačiau ar tikrai yra kuo stebėtis?

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų? (15)

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų?
Jau esame rašę, kaip Naujųjų naktį padėti augintiniams, kurie bijo fejerverkų. Šiame tekste pateikiame dar daugiau patarimų, ką daryti, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso.

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti (36)

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti
Naujieji Metai – smagi ir laukiama šventė. Geri draugai, šaunus vakarėlis, juokas, linksmybės ir, žinoma, ryškiaspalviai griausmingi fejerverkai. Deja, daugybei šunų tai - baisiausia metų naktis. Po Naujųjų Metų sutikimo itin padaugėja skelbimų, kuriuose prašoma padėti surasti iš panikos pabėgusius gyvūnus. Kasmet gruodžio mėnesį žiniasklaida pildosi patarimais apie tai, kaip reikėtų elgtis su garsų bijančiu šunimi. Tačiau kas sukelia tas, atrodo, beprasmes baimes?

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės (90)

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės
Pagėgių savivaldybėje medžiojęs Arvydas Komskis nušovė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį. Melas ar tiesa, kad mirtiną šūvį „Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis paleido nesitaikydamas ir gyvūną nušovė netyčia? Išklausyti teismo verdikto pats A. Komskis neatvyko.