Mopsas – dar ne žmogus, bet jau ne šuo

 (20)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.
© V.Kavaliausko nuotr.

Prieš šešerius metus Astos Zubkonės šeimos namuose apsigyvenęs rotveilerio mišrūnas Mauras tapo priežastimi, dėl kurios visa Zubkonių šeima susidomėjo kinologija. Pirmasis augintinis paskatino Astą su vyru gilintis, kuo ypatingi šunys, turintys veislę patvirtinančius dokumentus. Pradėjusi domėtis skirtumais, aktyviai dalyvaudama šunų augintojų, veisėjų ir kinologų forumuose, lankydamasi šunų parodose, pora nusprendė, kad atsakingas šunų auginimas, parodų ringo adrenalinas ir naujas šeimos narys galėtų tapti nauju gyvenimo būdu.

„Kriterijai buvo gana paprasti. Norėjome, kad šuo nebūtų didelis, jo kailis nereikalautų sudėtingos priežiūros ir jam nereikėtų daug fizinio krūvio. Pagal šiuos kriterijus linkome į mopsų ir prancūzų buldogų veisles. Apsilankę Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubo surengtame renginyje, pamatėme juodos spalvos mopsę. Iš karto supratome, kad būsima mūsų veislė – mopsas! Taip prieš ketverius metus mūsų šeimos nare tapo juodos spalvos mopsė Žozefina (dokumentuose vardas Aga).“

Atsiradusi mopsiukė pamažu tapo Astos laisvalaikio, interesų bei pomėgių centru. Moteris kartu su Žozefina intensyviai lankė parodoms ruošti (hendlingo) skirtas treniruotes, o netrukus nuolatinis darbas davė džiaugsmingų rezultatų – augintinė tapo Lietuvos jaunimo čempione. Veisėja ne tik aktyviai dalyvavo šunų parodose, bet ir intensyviai tobulino kinologijos žinias, dalyvavo seminaruose, tobulino žinias apie mopsų veislę. Astos požiūris į šunų veisimą atspindi kompanijos „Purina“ socialinio projekto vertybes – žmonės privalo atsakingai pasirinkti veislę bei rūpintis augintiniu kaip tikru šeimos nariu.

„Atėjo laikas, kai supratau, kad turiu pakankamai žinių ir noro pabandyti pritaikyti teorines žinias praktiškai ir prisiimti atsakomybę už į pasaulį ateisiančius naujus mopso veislės atstovus. Nors puikiai supratau, kad idealių šunų nėra, žinojau, kad Žozefina reprodukcinėje veikloje turės daug pliusų. Reikėjo tik parinkti jai į porą tinkamą patiną. Išsikėliau tikslą būti sąžininga pirmiausia pati sau, todėl iš visų jėgų stengiuosi veisimo veiklą vykdyti teisingai, taisyklingai ir atsakingai. Registravau veislyno „Juokutis“ vardą FCI (Fédération Cynologique Internationale), užsiregistravau kaip veisėja VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) ir 2015 m. liepą sulaukta ir sėkmingai užauginta pirmoji veislyno 5 šuniukų vada. Šiuo metu veislyne auginame antrąją vadą.“

Mopsai – nedidelių šunų veislė, skirta palaikyti žmogui kompaniją, jį linksminti. Pirmos žinios apie mopsus aptinkamos lamų rankraščiuose. Juose budistų vienuolynai minimi kaip mopsų ir kitų šventųjų šunų veisimo centrai. Ir Tibete, ir vėliau, patekę į Kinijos imperatoriaus rūmus, mopsai buvo garbinami, juos slėpė nuo paprastų žmonių akių. Kinų kronininkai rašė, jog 900 metais prieš Kristaus gimimą Kinijos imperatorius kontribuciją mokėjo auksu, brangenybėmis ir… mopsais. Mopsai turėjo savo tarnus, juos saugojo ginkluota sargyba. Garbino juos už karališką ženklą – diademą, esančią kaktoje (kiekvieno mopso diadema unikali kaip piršto spaudas). Tokias raukšles – proto ženklą – tušu išraitydavo ant Kinijos valdovo kaktos. Raukšlės liudijo, kad išrinktasis yra nepaprastų proto galių žmogus. Taigi, imperatoriui reikėjo „nupiešti“ proto vageles, o mopsus paženklino pati gamta.

„Mopsų veislę labai puoselėjo Sun dinastija, kuri valdė Kiniją XVI amžiuje. Tais laikais mopsiukai ne visada varginosi bėgdami paskui valdovą – juos pernešdavo specialiais neštuvais. Mopsai puikiai ištverdavo ilgas keliones buriniais laivais. Iš tolimosios Kinijos jie pasiekė kitus žemynus. Kai 1500–1600 metais kinai ėmė prekiauti su Portugalija, Ispanija, Olandija ir Anglija, stebuklingas kinų šilkas, porcelianas ir kitos prekės pasklido po pasaulį. Europą pasiekė ir kinų šunys. Manoma, kad mopsiukai pirmiausia atvyko į Olandiją. Europoje buvo ypač mėgstami damų, nes manoma, jog jų raukšlėtas snukutis gerai pabrėžia damų grožį.“

Mopsai kur kas dažniau negu kitos veislės tapdavo dailininkų ir skulptorių tapybos objektu. Jų atvaizdų randama ir dailėje, ir literatūroje, taip pat graviūrose, gobelenuose, porceliane, molyje.

„Mopsas – išdidus, inteligentiškas, žinantis savo vertę šuo. Tai didelis šuo mažame kūne, nežinantis ir nejaučiantis jokių kompleksų dėl savo ūgio, drąsiai einantis į kontaktą su didesniais už save, todėl reikia būtinai įsitikinti, kad didesniam šuniui mopso draugija bus priimtina. Mopsas yra optimistas, moka mėgautis gyvenimu, labai mėgsta būti savo šeimos dėmesio centre, laimingas, kai yra juokiamasi iš jo išdaigų ir grimasų. Jokia veikla namuose neapsieis be trumpos mopso nosies įsikišimo. Myli ir džiaugiasi svečiais. Mopsas geras žmogaus psichologas. Mopsų šeimininkai savo numylėtiniams apibūdinti vartoja posakį „Dar ne žmogus, bet jau ir ne šuo“.

Asta pasakoja, kad didžiausias mopso noras – visas būti šalia savo šeimininko. Kad ir koks pavargęs šuniukas būtų, jis sekios savo šeimininką, kad ir kur jis eitų.

„Esu girdėjusi, kad ši mopso savybė kai kuriuos erzina, bet tada mopsas ne jums. Savo šeimininko kūno dalis mėgsta panaudoti kaip patogesnę pagalvę sau ar šildytuvą. Mopsai gana gausiai šeriasi, todėl švaros pedantams irgi reikia tai turėti omenyje. Mopsas gali būti užsispyręs ir veikti savo nuožiūra, bet yra silpnavalis maisto atžvilgiu, todėl šeimininkas gali nesunkiai nukreipti mopso dėmesį sau reikalinga linkme naudodamas skanėstus. Bet reikia būti atsargiems, nes dėl savo pomėgio maistui mopsai yra linkę priaugti svorio, todėl būtina išmokti atsispirti maisto prašančioms akims ir turėti tvirtą nuomonę, kiek ir kada galima lepinti mopsą. Labai svarbu savo mopsą mokėti pasverti „akimis“, nes net ir nuo kelių papildomų skanėstų mopso talija gali greitai suapvalėti, šuo nutukti, o tai labai kenkia mopso sveikatai.“

Vienas pagrindinių „Purinos“ socialinio projekto tikslų – paneigti vyraujančius mitus apie gyvūnų veisles. Apie mopsus visuomenėje vyrauja keli ryškūs stereotipai – tai tingūs šunys, kurie daugiausia laiko praleidžia miegodami ir knarkdami.

„Kas augina mopsiuką nuo 2–3 mėnesių, nustemba, iš kur tiek energijos, kai ir po pasivaikščiojimo dar žaislai atnešami mėtyti ar grįžus šeimininkui mopsas pademonstruoja garsųjį savo džiaugsmo lėkimą kiek kojos neša per visus kambarius pabrukus uodegą ir išpūtus akis. Su branda, jaunatviška energija kiek aprimsta, bet nors tai dekoratyvinė veislė, nereiškia, kad jiems užtenka 5 minučių išėjimo į kiemą „atlikti reikalų“. Gražus ir laimingas mopsas yra geros kondicijos ir raumenyno, o tam reikalingi kasdieniniai, reguliarūs pasivaikščiojimai.“

„Būna, kad mopsas knarkia miegodamas, kartais net garsiau už žmogų. Bet tikram mopso mylėtojui tai raminantis garsas, kuris parodo, jog namie yra taika, ramybė, o namų jaukumo saugotojas mopsas miega. Oro gadinimas – tai ženklas, kad šuo yra šeriamas netinkamu maistu, galbūt netgi nuo žmogaus stalo, šeriant tinkamai šis nutikimas nebus dažnas.”

Mopsų veisėja pasakoja, kad šie šunys labai prisitaiko prie šeimininko gyvenimo būdo, nes jam svarbiausia būti šalia žmogaus. Ši veislė tinka tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mėgsta laiką leisti draugų kompanijoje, pasivaikščioti gamtoje ir pan. Tiesa, moteris griežtai nepritaria, kad augintinis gali būti „vaikų šunimi“.

Mopsas – dar ne žmogus, bet jau ne šuo
© V.Kavaliausko nuotr.

„Tokio termino „vaikų šuniukas“ iš vis neturėtų būti, jei yra nepilnamečių vaikų, už šunį šeimoje atsako tėvai. Bet, taip, mopsas tinkama veislė šeimoms su vaikais. Mopsai kantrūs, neturi agresijos, į vaikus žiūri kaip į „savo ūgio“ žmones. Bet suaugusieji turi užtikrinti šuniui ramybę, kai jis ėda ir ilsisi.“

Specialios ar ypatingos priežiūros mopsiukams nereikia. Svarbiausia saugoti ir prižiūrėti šuniuko akis, kurias jis gali lengvai sužeisti, net aktyviai žaisdamas. Daug dėmesio taip pat reikėtų skirti mopso kvėpavimo sistemai, nes jie yra šunys brachicefalai, kurių trumpas snukis sunkina kvėpavimą. Didelis karštis pavojingas šuniui. Būtina pasirūpinti, kad vanduo ir pavėsis būtų šuniui visada prieinami, ypač karštą vasarą.

Mopsai populiari ir vis dar populiarėjanti veislė Lietuvoje, nors didelis populiarumas bet kuriai veislei nėra gerai. Nuo Lietuvos kinologų draugijos įsteigimo iki šiandien Lietuvoje jau yra užregistruota daugiau kaip 1 600 mopsų. Dėl veislės populiarumo parduotuvėse, bene dažniau nei kitų veislių, galima įsigyti suvenyrų: puodelių, pagalvėlių, kojinių, palaidinių su mopso snukučiu, dėl kurių veislės mėgėjai ir augintojai neretai užsikrečia „mopsomanija“ ir turi sukaupę ištisas tokių mielų daiktų kolekcijas su mopso atvaizdu.“

Mopsiuko kaina, priklausomai nuo tėvų kilmės ir turimų titulų, Lietuvoje vidutiniškai yra apie 1 000 eurų. Pokalbio pabaigoje Asta dar kartą primena, kad prieš įsigyjant šuniuką būtina daugiau pasidomėti apie šią veislę, nes mopsas taps šeimos nariu, kuris džiugins šeimą ilgus metus. Veislės aistruolių ir veisėjų galima sutikti šunų parodose ar organizuojamuose veislės aistruolių susitikimuose.

Užsakymo nr.: PT_74679926

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (6)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (29)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.