„Laiminga katė juda užtikrintai, grakščiai. Ausys stačios, akys plačiai atvertos. Katė murkia, trinasi snukeliu ir šonais į daiktus. Uodega stačia, neįtempta, uodegos galiukas turi vadinamą „draugišką kabliuką“, specialų užsirietimą“, – patenkintos katės savybes pranešime žiniasklaidai apibūdina VET1 veterinarijos klinikos veterinarijos gydytoja Ingrida Aleksejeva.
Pasak jos, saugiai besijaučianti katė miega ir ilsisi atvirose vietose, o jos kūno poza atvira, rodo pilvą, minko letenėlėmis, prausiasi lėtai, grakščiai. Ji taip pat žaismingai galanda nagus į horizontalius ir vertikalius paviršius bei dažnai stebi aplinką pro langą, skleidžia medžiojimo garsus.
Kai streso išvengti nepavyksta
Leisdamos laiką namuose, katės dažniausiai jaučiasi gerai, yra atsipalaidavusios, turi savo rutiną ir jeigu situacija namie nesikeičia – neatsiranda daugiau augintinių, vaikų, nepasikeičia namų aplinka, neatliekamas kapitalinis remontas, neatsiranda naujų baldų – stresą, tikėtina, katė jaus retai.
Vis dėlto, kai kurios stresinės situacijos yra neišvengiamos – vykimas į veterinarijos kliniką ar kelionė automobiliu, kai katė pradeda jausti stresą, gailiai verkia ir atsisako lysti į transportavimo dėžutę. Veterinarijos gydytoja pataria gyvūną prie kelionių automobiliu pratinti nuo pat mažens.
„Jeigu to nedarėte, katės patalpinimas į ankštą transporto krepšį tikrai sukels stresą, tai neišvengiama. Katės transporto dėžę svarbu pasirinkti kuo erdvesnį, o, kad katė jaustųsi ramiau geriausia įtiesti patiesalą iš namų“, – patarimais dalinasi I. Aleksejeva.
Anot jos, jei katė yra ypač jautri verta pagalvoti ir apie raminančius papildus. „Bent tris dienas iki stresą keliančio įvykio galima duoti raminančių preparatų, gamintojo nurodymais didinant dozę streso dieną“, – sako veterinarijos gydytoja. Ji primena apie transportavimo dėžutės svarbą: ji yra būtina, kitu atveju kyla rizika dėl saugumo – be jos supanikavusi katė gali šokti slėptis, trukdyti vairuotojui, palysti po pedalais.
Ramus šeimininkas – mažiau streso patirianti katė. „Katė labai gerai jaučia šeimininko emocijas, o kalbėdami gailiu balsu perduodate žinutę augintinei, kad ji yra pavojuje. Jūsų ramybė ir užtikrintas įprastas elgesys yra geriausia strategija, kuri palengvins kelionę“, – paaiškina veterinarė.
Kelionės metu transportavimo dėžę geriausia laikyti ant automobilio grindų tarp sėdynių arba ant sėdynės prisegus saugos diržu, o jei minėta dėžė turi angą, galima per ją įkišti ranką ir glostyti katę kelionės metu, taip galima ją labiau nuraminti.
Ar katė pasitiki šeimininku?
Katės neretai pavadinamos namų šeimininkėmis, kai kurie kačių turėtojai pajuokauja, kad jie gyvena katės namuose, o ne katė jų namuose. Šios keturkojės yra savarankiškos, jaučiasi nepriklausomos, tad ir jų pasitikėjimą užsitarnauti reikia laiko bei kantrybės.
Visgi, katės kūno kalba gali išduoti, ar ji pasitiki savo šeimininku. „Katė nori būti prie šeimininko, meilę parodo glaustydamasi, trindamasi. Galbūt katė nemėgsta prisilietimų, bet nori būti šalia, leiskite būti šalia be prievartinio glostymo. Jeigu katė toleruoja tik du paglostymus, paglostykite tik du kartus, palaipsniui pridėkite dar vieną.
Draugystę pastiprina skanėstai. Kalbėkite, bendraukite. Dažnai pamirštama, kad katės mėgsta aktyviai žaisti. Puikiai tiks paukščio skrydį imituojantys žaislai – meškerės su plunksnomis, kamuoliukai, pelytės. Pažaiskite kelis kartus per dieną po 10–15 min“, – sako pašnekovė.
Ji primena, kad jeigu katė yra naujokė namuose, svarbu duoti jai laiko ir gerbti individualias ribas. O kas puikiai tiks vienai, kitai gali būti drastiškai per daug.
Ką daryti vykstant atostogų?
Nors katės mėgsta vienatvę, tačiau ilgai paliktos vienos gali patirti stresą, jaustis užmirštos. „Vienoms katėms geriau likti namuose. Nors jos ir slapstosi nuo atėjusių žmonių, tačiau užtikrinus maisto ir vandens poreikį reikėtų nepamiršti katės pakalbinti. Katė turi žinoti, kad ji nepalikta vienui viena. Kitos katės kelionėje streso patiria saikingai, tokias kates galima vežtis atostogauti, jeigu tik leidžia galimybės“, – sako I. Aleksejeva.
Anot jos, išvykstant kelioms dienoms katę galima palikti namuose ir vieną, tačiau svarbu užtikrinti gyvūno saugumą. Reikėtų įsitikinti, kad katė neužsitrenks kambaryje be galimybės atsigerti. Langus taip pat svarbu palikti uždarus, kad smalsi augintinė neįstrigtų plyšyje.
„Vandens turi būti palikta daug daugiau, nei įprastai, nes laiku nepakeistas vanduo užsiteršia. Vanduo tampa nešviežias labai greitai. Jeigu niekas katės neaplankys, palikti jos vienos daugiau nei dviem parom nerekomenduočiau“, – pataria veterinarijos gydytoja.
Ji primena, kad pavojų gali sukelti ir augalai, tad reikėtų įsitikinti, kad namuose nėra nesaugių augalų. Iš nuobodulio katė gali žaisti su gėlėmis, visgi nesaugių gėlių apskritai neturėtų būti namuose, kuriuose yra katė.
„Yra kačių, kurių atsakas į stresą ypač stiprus. Tokios katės gali šlapintis ne vietoje, arba atvirkščiai, nesišlapinti visai. Jeigu auginate jautrią katę, dėl galimų streso mažinimo būdų geriausia pasikonsultuoti su gydytoju“, – rekomendacijomis dalinasi I. Aleksejeva.