Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų?

 (15)
Jau esame rašę, kaip Naujųjų naktį padėti augintiniams, kurie bijo fejerverkų. Šiame tekste pateikiame dar daugiau patarimų, ką daryti, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso.
Augintinis bijo fejerverkų
© Shutterstock

Pagrindiniai triukšmo baimės požymiai – šuo dreba, šnopuoja, greitai žingsniuoja, būna nervingas ir susijaudinęs, gali inkšti, bandyti pasislėpti. Baimė, suprantama, gali būti kelių „lygių“ – nuo mažos (nerimas, drebulys, bandymas pasislėpti, bijojimas eiti laukan) iki didelės, kada šuo elgiasi chaotiškai, kaukia, naikina namų apyvokos daiktus ir baldus, bando išlaužti sieną ar duris.

Šuns reakcija į įvairius dirgiklius priklauso nuo genetikos (paveldėjimo), tačiau šį bei tą lemia ir socializacija. Jei šuniukas augdamas susiduria su kuo daugiau garsų, tikėtina, kad ateityje jis mažiau bijos jų, net jei ir bus paveldėjęs jautresnę nervų sistemą. Kai kuriais atvejais įvairių priemonių visuma padeda sumažinti fejerverkų baimę – priklausomai nuo to, kokį genetinį „baimės“ pagrindą šuo „nešasi“. Ne visada ta baimė bus pašalinta visiškai – o kai kuriais atvejais dėl nedidelio pagerėjimo prieš Naujus metus kokį mėnesį teks kartoti specialius pratimus bei duoti šuniui nervų sistemą stiprinančių papildų. Tačiau pabandyti vis viena verta, kadangi stipri baimė gali sukelti daug problemų – nuo to, kad keturkojis jaučiasi labai blogai, iki jo susižalojimo ar net žūties.

Saugiausia - namuose

Naujųjų metų sutikimo metu laikykite šunį namuose ar bent jau uždaroje patalpoje. Pats blogiausias sprendimas – fejerverkų metu šunį vestis laukan, laikyti palaidą kieme, voljere ar kur nors pririšus. Didelė tikimybė, kad jis bandys pabėgti ir galbūt jam tai pavyks, be to, net drąsiausias gyvūnas gali būti atsitiktinai sužeistas. Laikant šunį uždaroje patalpoje rekomenduojama uždaryti langus ir neleisti jo į balkoną.

Jei šuns panika stipri, užtraukite užuolaidas ir pasirūpinkite foniniu triukšmu – tegul būna įjungtas televizorius, radijas ar tiesiog groja muzika. Dėl tinkamiausios muzikos yra įvairių teorijų – vieni žmonės dėl to nesuka galvos, kiti leidžia specialiai šunims sukurtus „gabalus“, renkasi pianiną, smuiką arba... arfą. Sakoma, kad arfos skleidžiamos vibracijos mažina streso lygį. Kiek tame tiesos – sunku pasakyti, tačiau pamėginti galima.

Jeigu išsigandęs šuo mėgsta įlįsti slėptuvėn, paruoškite ją iš anksto – patieskite ten antklodę ir pan., kad jam būtų kuo jaukiau.

Jei kartu gyvena drąsesnis šuo (o galbūt turite tokį pažįstamą) – leiskite šventės metu jiems būti kartu. Kitų šunų buvimas šalia gali sumažinti streso lygį. Šunų, kurie namuose gyvena su kitais šunimis, atsakas į triukšmą ne toks didelis ir jie greičiau „atsistato“.

Keturkojį išvedžiokite prieš šventę – pasirinkite laiką, kai sproginėjimų tikimybė mažesnė. Įsitikinkite, kad šuo ženklintas. Naudinga net prisegti jam pakabuką su Jūsų kontaktais - jei netyčia augintinis pabėgs, jis greičiau grįš namo.

Nepalikite šuns vieno

Jūsų šuns labui, ypač jei baimė labai stipri, likite namuose su juo. Žiūrėkite filmus, švęskite - tačiau nepalikite jo. Jeigu planuojate išvykti, nuvežkite augintinį ramioje vietoje gyvenantiems pažįstamiems. Kraštutiniais atvejais netgi tenka samdyti „šunų aukles“.

Nesutariama, ar išsigandusį šunį galima guosti – o jeigu galima, tai kokiose situacijose. Paprastai standartiškai rekomenduojama šuns jokiu būdu neraminti, kadangi tai būtų lyg apdovanojimas už išsigandimą ir problemos gilinimas. Vienas tyrimas parodė, kad raminimas baimės metu išties neturi jokio apčiuopiamo poveikio – šuo vis viena bus susijaudinęs, nesvarbu, ar šeimininkas jį guodžia, ar ne. Tačiau praktika rodo, kad ne visada naudinga ignoruoti supanikavusį šunį – kai kuriems išties padeda žmogaus artumas, o ne atstūmimas.

Guodžiantis šeimininkas negali būti nervingas – jis turi būti ramus ir parodyti, jog geba kontroliuoti tiek aplinką, tiek patį šunį. Svarbu augintiniui leisti rinktis, o ne laikyti jį suspaudus per prievartą kai tas nori tik tyliai pagulėti po lova.

Užimkite šunį

Jeigu baimė nėra labai stipri, kai kuriais atvejais padeda užimtumas. Pirmiausią, ką turėtumėt padaryti – šventės išvakarėse ir ryte išliekite šuns energiją. Pavargęs jis neturės tiek jėgų jaudintis ir panikuoti. Jeigu lauko užsiėmimų metu šunį išgąsdins petarda, jokiu būdu nešūkaukit ir, žinoma, nebarkit gyvūno. Stenkitės bėdos nesureikšminti ir bandykit dėmesį nukreipti smagybėmis. Galite pakeisti ėjimo kryptį, bet tai turi būti atliekama ramiai. Šuniui parodžius atsipalaidavimo ženklus, pavyzdžiui, pasipurčius, galite jį pagirti.

Kitas dalykas – malonūs dėmesį nukreipiantys užsiėmimai. Galima rinktis du variantus – maistą arba žaislus. Maisto atveju gyvūnas tegul būna alkanas. Prieš prasidedant fejerverkams susiraskite jo mėgstamiausių skanėstų ir pasitelkdami juos duokite lengvų, išblaškančių užsiėmimų. Tai gali padėti gan lengvai „išgyventi pasaulio pabaigą“.

Deja, išsigandusiems šunims dažnai dingsta apetitas. Tada galite nors ir parą nešertam keturkojui keptu paršiuku prieš nosį mosuoti – siaubo metu jam tikrai ne maistas bus galvoje. Kartais tokiems bailiukams padeda žaidimai. Tarkim turite dėl kamuoliukų pamišusį šunį. Tik išgirstat, kad lauke „šaudo“ - ir metat jam kamuoliuką. Neretai šunys taip išmoksta patys „suvaldyti baimes“ - ir po kurio laiko išgirdęs pykštelėjimą augintinis pats rankon grūs kamuoliuką, kad tik su juo pažaistumėt ir taip padėtumėt užsimiršti.

„Vyniojimai“ bei specialios liemenės

Užsienyje populiaru „audros liemenės“ - tvirtai prie šuns kūno priglundantys rūbai, padedantys šiek tiek sumažinti baimes. Galima žiūrėti į tai skeptiškai – tačiau tyrimai rodo išmatuojamą jų poveikį. Žinoma, pabrėžiama, jog tai streso stipriai nesumažins – tačiau teigiamas poveikis bus, be to, šuo lengviau atsistatys. Išties tam nebūtina pirkti brangios liemenės – vadinamieji „vyniojimai“ žinomi jau gan seniai. Apie tai daugiau paskaityti galite šiame straipsnyje: „Išbandykite vyniojimus“.

Feromonai – dar viena pagalbinė priemonė

Feromonai naudojami kaip kompleksinė nerimo mažinimo dalis. Tyrimais įrodyta, kad jų naudojimas garsų baimės atvejais turi teigiamą poveikį. Feromonų yra įvairių formų – sklaidytuvai, purškiami, antkakliai... Šie produktai naudojami kaip papildoma gydymo priemonė esant tokiom problemoms kaip fobijos, per stiprus prisirišimas, garsų baimė. Jie mažina išsiskyrimo nerimą, šuniukų baimę naujoje aplinkoje, nerimą ir stresą keliaujant. Kartais jie pasitelkiami prieglaudose ar socializuojant bailesnius šuniukus. Daugiau apie feromonų naudą bei vartojimą galite paskaityti čia: "Feromonai".

Šuns pratinimas prie garsų

Viena iš labai naudingų, tačiau laiko reikalaujančių priemonių – baimės reakcijų keitimas desensibilizacijos (nujautrinimo) pagalba. Nujautrinimas – procesas, kurio metu triukšmas pateikiamas subtiliai (garso įrašas), kad nesukeltų baimės atsako. Labai pamažu tas stimulas intensyvinamas, tačiau visada išlaikoma žemesnė negu baimę sukelianti riba. Už ramų elgesį galima skatinti. Darbas su kiekvienu šunimi – individualus. Daugiau apie elgesio keitimo būdus ir šunų baimes paskaityti galite mūsų straipsnyje „Bailūs šunys ir kaip jiems padėti“.

Pratinimas prie garso – ilgas procesas, sėkmingais atvejais galintis trukti vos kelias savaites, o sunkesniais – net 4 mėnesius. Tikėtina, kad šį ritualą kartoti teks kasmet. Pats užsiėmimas nėra labai sudėtingas. Namie esančiam šuniui (manykime, kad Naujus metus sutiksite namie drauge su keturkoju) leiskite fejerverkų garsus, kaskart juos vis labiau pagarsindami. Pirmus kartus garsas paleidžiamas labai tyliai, tik tiek kad šuo suklustų, bet nebūtų jokios panikos, blaškymosi. Tai turėtų būti fonas. Jei matote, kad šuo pilnai atsipalaidavęs, galite šiek tiek pagarsinti. Garsus leiskite prieš ėdimą, žaidimus, pasivaikščiojimus - tai lems, kad juos šuo susies su kažkuo gero.

Papildai ir vaistai

Jei šuns panikos priepuoliai būna stiprūs, jokios priemonės neveikia ar veikia labai silpnai ir manote, kad gali prireikti daugiau pagalbos, kreipkitės į veterinarą. Pagal konkretų atvejį šis pasiūlys specialių papildų (pastaruosius naudinga derinti ir su elgesio terapijomis) arba, kai kuriais atvejais – vaistų. Pastarieji reikalingi kai šuns reakcija į triukšmą neadekvati – nieko tragiško, jeigu keturkojis nuo fejerverkų slepiasi kamputyje, tačiau jeigu laksto, dreba, bando išlaužti duris ar iššokti pro langą - jau vertėtų sunerimti ir jam pagelbėti. Nuo raminamųjų šuo greičiausiai bus apdujęs, tačiau jam bus geriau. Tik duodami šuniui vaistų atsiimkite – nors pagrindinę “krizę“ peršoksite, problema vis tiek liks.

Nors dauguma šunų net pritaikius visas galimas priemones kažin ar kada mėgausis fejerverkais, galima pasiekti, kad jų metu jaustųsi kuo geriau. Žinoma, jei keturkojis turi rimtą įgimtą garsų baimę, šios priemonės veiks taip, jog konkrečioje situacijoje, kur jos taikomos (pvz., namie) jis jausis geriau. Kitoje vietoje, kitoje situacijoje šuo greičiausiai vėl panikuos išgirdęs siaubingą garsą.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (5)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.