Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti

 (36)
Naujieji Metai – smagi ir laukiama šventė. Geri draugai, šaunus vakarėlis, juokas, linksmybės ir, žinoma, ryškiaspalviai griausmingi fejerverkai. Deja, daugybei šunų tai - baisiausia metų naktis. Po Naujųjų Metų sutikimo itin padaugėja skelbimų, kuriuose prašoma padėti surasti iš panikos pabėgusius gyvūnus. Kasmet gruodžio mėnesį žiniasklaida pildosi patarimais apie tai, kaip reikėtų elgtis su garsų bijančiu šunimi. Tačiau kas sukelia tas, atrodo, beprasmes baimes?
Augintinis, bijantis fejerverkų
© Shutterstock

Pirmiausia atsiminkite, kad bėgti nuo nežinomo triukšmo – natūralu. Garso baimė – normalus atsakas į galimą grėsmę. Susidūrus su triukšmu, visi šuns išlikimo instinktai liepia jam ieškoti prieglobsčio. Nuo keisto garso sprunkantis laukinis žvėris greičiausiai liks sveikas ir gyvas. Nustačius, kad pavojus praėjo ar jis nėra toks didelis kaip atrodo, galima grįžta prie savo įprastų reikalų. Tačiau kai kurių šunų reakcija į triukšmą gali būti labai ekstremali – pasitaiko keturkojų, kurių elgesys ir psichologinis atsakas būna daug patvaresni ir stipriai perdėti. Dažnai jų elgesys rodo polinkį į nerimo priepuolius.

Išsigandusio šuns antinksčių liaukos pagamina daugiau adrenalino ir kortizolio, kurie patenka į kraują. Tai pagreitina širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnį, kraujospūdį, greitina medžiagų apykaitą. Tai vadinama „streso“, taip pat „kovok arba bėk“ atsaku, tačiau jei stresas trunka per ilgai, jis gali būti žalingas sveikatai.

Dažniausiai pastebimi baimės simptomai – lojimas, cypimas, drebulys, slėpimasis, žmonių ieškojimas, sumažėjęs aktyvumas, seilėtekis, šlapinimasis. Baimė gali būti kelių „lygių“ – nuo visai mažos (nerimas, drebulys, bandymas pasislėpti, bijojimas eiti laukan) iki didelės, kada šuo elgiasi chaotiškai, naikina namų apyvokos daiktus ir baldus, bando išlaužti sieną ar duris. Būta atvejų kai supanikavę šunys iš namų paspruko išdaužę langus. Įdomu tai, kad bent vieną elgesio ženklą, jog bijo, susidūrę su keistu triukšmu parodo labai daug šunų, tačiau tik dalis jų šeimininkų iš tiesų vertinami kaip bijantys garsų. Vis dėl to tai labai didelė problema – manoma, kad su tuo susiduria 40 proc. keturkojų.

Bene rimčiausias veiksnys tame, ar šuo bus bailus, ar ne – paveldėjimas. Juk ir žmonių reakcijos į garsus skiriasi – vienas nuo nedidelio pykštelėjimo beveik alps, o kitas net nepažvelgs garso pusėn. Pastebėta, kad šunys, linkę į išsiskyrimo nerimą, gali būti linkę ir į triukšmo fobijas. Kai kurios veislės garsų bijo mažiau. Dalis jų medžiokliniai šunys – Labradoro retriveriai, kokerspanieliai, springerspanieliai, pointeriai, taip pat baimės retesnės tarp bokserių, dogų. Pastebėta, kad baimės rizika, nors ir nežymiai, tačiau stiprėja su amžiumi (tikėtina, kad neretai šuo atveju problema ūmėja jos nesprendžiant ar sprendžiant netinkamai). Be to, kalės labiau linkusios bijoti triukšmo negu patinai.

Labai dažnai stiprios, perdėtos triukšmo baimės priežastimi tampa aplinkos poveikis – kažkada su triukšmu susijęs nemalonus įvykis. Būta atvejų, kai į fejeverkų nebijančius šunis mesta „bombioškių“ - ir nuo tada gyvūnams atsirado rimtų fobijų. Gali atsitikti ir taip, kad šuniui susidūrus su stulbinančiu garsu ir nepavykus sužinoti jo prasmės ar galimos pasekmės, atsiras to garso baimė.

Baimės atsiradimui svarbu ankstyvoji gyvenimo patirtis. Jei mažas šuniukas dar veislyne veikiamas įvairių garsų, paaugęs jis nebus toks bailus. Pastebėta, kad jei šunys lieka gyventi pas veisėjus, suaugę garsų jie bijo mažiau.

Svarbu ir tai, kaip į triukšmą reaguoja šeimininkas ar kiti kartu gyvenantys šunys. Kartais keturkojai paprasčiausiai išmoksta neadekvačiai reaguoti į garsus.

Nors tikimasi, kad su laiku šuo prie triukšmo „pripras“, iš esmės nesiimant tinkamos terapijos fejerverkai jį gali trikdyti vis labiau, dėl ko gyvūnas patirs vis daugiau problemų švenčių metu.

Daugiau rekomendacijų pateiksime kitame tekste.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (5)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.