Gyvūnų prieglaudos darbuotoja – apie tai, kas sunkiausia darbe

 (40)
Iš pirmo žvilgsnio ši neaukšta, malonaus, aksominio balso, draugiško žvilgsnio jauna moteris primena dar vieną sutiktą gyvūnų mylėtoją, bet vos tik prakalbęs apie istorijas, su kuriomis ji susiduria kiekvieną dieną, apie gyvūnus, kurių nepavyko išgelbėti nuo žiaurių žmonių, apie visai neromantišką kasdienybę gyvūnų prieglaudoje, įsitikini, kad „Tautmilės“ prieglaudos darbuotoja Živilė Vilčiauskaitė – ne tik gyvūnų mylėtoja, bet ir drąsi, stipri jų užtarėja.
Živilė Vilčiauskaitė
© V. Kavaliausko nuotr.

„Man pasisekė, kad turiu labai gerą mamą, kuri vaikystėje leisdavo parsinešti į namus rastus gyvūnus ir surasti jiems naujus namus. Užaugusi pati namuose pradėjau globoti po 1 – 2 gyvūnus, kol šie surasdavo naujus šeimininkus. Vėliau namuose atsirado šuo Liusė, tad trumpalaike globa namuose nebegalėjau užsiimti, taigi po kurio laiko pradėjau dirbti šioje prieglaudoje. Niekada nemaniau, kad užsiimdama tokia veikla tiek išmoksiu, tiek sužinosiu apie šunis ir kates. Sąmoningai tuo užsiimu jau aštuonerius metus“, – pasakoja Ž. Vilčiauskaitė.

Liusės, kuri tapo Živilės augintine, istorija primena dalies gatvėje rastų gyvūnų. Ją, partrenktą mašinos, rado savanoriai. Trauma buvo komplikuota, operacija nepavyko, pusę metų buvo stengtasi atgaivinti ir išgydyti šuniuko koją. Živilė po poros metų, matydama, kaip Liusė vargsta su kojele, kurios visiškai negali valdyti, nusprendė priimti itin sunkų, bet reikalingą sprendimą – koją amputuoti.

„Aš žinau, kaip yra sunku kažkam padovanoti sužalotą ar traumuotą šunį. Ir Liusei visą tą laiką nepavyko rasti naujų namų... Kaip po dvejų metų rūpesčio ir buvimo kartu būčiau galėjusi ją ramia širdimi atiduoti? Galutinai apsisprendžiau ją pasilikti namuose. Taip ji ir tapo mano Liuse“, – dalijasi šeimininkė.

Gyvūnų globa populiarėja

Tiesa, Živilė pastebi, kad per kelerius pastaruosius metus žmonės tapo drąsesni ir vis dažniau renkasi rūpintis beglobiais, kurie yra kitokie, turi negalių. Mergina pasakoja, kad tam nemažos įtakos turi didesnis visuomenės švietimas, jog akli ar neįgalūs gyvūnai geba puikiai prisitaikyti prie aplinkos, nereikalauja daug specifinių žinių, moka džiaugtis gyvenimu ir stipriai myli savo šeimininkus.

„Aš pati, augindama trikojį šunį, tik galiu patvirtinti, kad jis niekuo nesiskiria nuo kitų šunų. Ji taip pat laksto, žaidžia, džiaugiasi ir yra lygiai tokia pati kaip ir kiti šunys. Dar vienas smagus dalykas yra tas, kad žmonės nebebijo imti suaugusių šunų ir kačių. Gal tam įtakos turi visos geros istorijos apie priglaustus gyvūnus, kurios vis publikuojamos didžiuosiuose naujienų portaluose. Galbūt todėl žmonės vis dažniau pagalvoja, kad nėra nieko siaubingo pasiimti iš prieglaudos kažką kitokio. Labai džiaugiuosi, kad beglobių gyvūnų tema yra aktuali, tampa vis platesnė ir populiaresnė, nes tai reiškia ne tik tai, kad tai aktualu visuomenei, bet ir tai, kad po truputį ugdomas jos sąmoningumas“, – džiaugiasi Živilė.

Rūpintis gyvūnais labai paprasta

Kasdienybė gyvūnų prieglaudoje tikrai nėra lengva ar romantiška, bet Živilė sako, kad jos darbe sunkiausia ne rūpintis, gydyti ar prižiūrėti gyvūnus, o bendrauti su žmonėmis. Šiame darbe ne viskas sukasi tik apie šunis ir kates, prieglaudos darbuotojai kiekvieną dieną susiduria su daug ir įvairių žmonių, kurių požiūris, pageidavimai, įsitikinimai neretai išmuša iš vėžių net ir tuos, kuriuos jau sunku nustebinti.

Dažniausiai Živilei tenka susidurti su žmonėmis, kurie yra neatsakingi gyvūnų augintojai. Živilė prisipažįsta, kad su šiais asmenimis ypač sunku bendrauti, nes jie absoliučiai nepriima ir nevertina šuns arba katės kaip gyvos būtybės. Iš tiesų jie su gyvūnais elgiasi labai žiauriai, šiurkščiai ir negailestingai, tad tai yra labai nemalonu ir sudėtinga.

„Pavyzdžiui, per Motinos dieną važiavau patikrinti pranešimo apie viename Vilniaus rajonų prie būdos pririštą išsekusį šunį. Nuvažiavę pamatėme siaubingą vaizdą: kalytė buvo visiškai išsekusi, likę tik kaulai ir oda, snukutis su atvira žaizda, audiniai pradėję nykti. Jos išgelbėti nepavyko, bet parašiau pareiškimą policijai. Kol kas dar laukiu galutinio sprendimo, bet šiandien man jau yra žinoma, kad šeimininkai šioje situacijoje neįžvelgia nieko blogo, teigia, kad šuo sirgo ir tiek. Jie nė nesuvokia, kad, jei turi augintinį, kuris suserga, tu jį privalai gydyti“, – aiškina gyvūnų prieglaudos darbuotoja.

Į gyvūnų teises atsižvelgiama mažai

Živilė pasakoja, kad tokiais momentais pasidaro itin pikta ant tokių žmonių. Dažniausiai esant tokioms ar panašioms istorijoms prieglaudos darbuotojai bando teisingumo ieškoti rašydami pareiškimus policijai, bet dažniausiai skiriama bauda yra neadekvačiai maža, palyginti su padaryta skriauda.

„Buvo situacija, kai kalytė su keturiais šuniukais buvo nemaitinami, negirdomi, gyveno aptvare siaubingai išsekę ilgą laiką... Šių šunų šeimininkui už tai buvo skirta 13 EUR bauda. Tokia bauda negali būti vadinama teisingumu. Kita istorija – savo vilkšunį pririšęs grandine prie mašinos žmogus tempė dideliu greičiu keliu. Jį bandė sustabdyti kaimynai ir kiti tai matę žmonės. Šuo nuo kraujo užkrėtimo mirė. Šeimininkui buvo iškelta baudžiamoji byla, bet teismas jį išteisino. Jis liko absoliučiai nekaltas. Teismo sprendimas buvo toks, kad šuns prisirišimas prie automobilio grandine nėra gyvūno kankinimas“, – pasakoja Živilė.

Nors teisinė sistema nėra iki galo palanki gyvūnams bei jų gelbėtojams, Živilė pastebi, kad su metais situacija, kad ir nedaug, gerėja. Prieglaudos sulaukia vis daugiau palaikymo ne tik iš žmonių, bet ir vyriausybinių organizacijų. Živilė džiaugiasi, kad sulaukia informacijos ir pranešimų iš bendrojo pagalbos telefono operatorių. Taip pat faktas, kad policija imasi nagrinėti gyvūnų kankinimo bylų ir kiekvienu atveju sureaguoja į pareiškimus – jau nemažas žingsnis į priekį. Taip pat patys pareigūnai dažnai praneša apie partrenktus keliuose arba patekusius į nelaimes gyvūnus ir ieško pagalbos. Taigi gyvūnai nebėra „nesvarbūs“, tiesiog visiems reikalingiems pokyčiams dar reikia laiko ir įdirbio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (11)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (153)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja (17)

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja
Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis, rašoma pranešime spaudai.

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates (21)

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates
Tiems, kurie abejoja, ar laukinės katės iš tiesų gali tapti geriausiomis žmogaus draugėmis, Šarūnė Petravičiūtė gali patvirtinti – taip tikrai būna. Du kačiukai, kadaise slėpęsi nuo žmonių ir jų bijoję, šiandien glaudžiasi prie šeimininkės ir žino, kad šalia jos nebėra ko bijoti.

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti (10)

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti
Širdies ligos, raumenų distrofijos ir nutukimas. Ne, kalbame ne apie žmones su viršsvorio problemomis, bet apie tai, kas gali nutikti jūsų augintiniui negavus reikalingo fizinio krūvio. Tačiau Lietuvoje populiarėja šunų vedžiojimo paslauga, kurios kainos gali siekti ir virš 100 eurų.