Ligos padariniai – negrįžtami: ilgainiui žmogų gali net invalidizuoti
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, VU Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos vadovas, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila įspėja, kad visi, laikantys kambarinius paukštelius, rizikuoja susirgti vadinama paukščių mėgėjų liga (angl. bird fancier's lung).
Anot jo, tai yra viena iš ligos, vadinamos hipersensityviuoju pneumonitu, formų. Šia plaučių liga susergama, kai įkvepiama antigenų, kuriems esame jautrūs – tai gali būti bakterijų, grybų, paukščių, kitų baltyminių medžiagų aerozoliai ir dulkės.
Gydytojo pulmonologo teigimu, tikimybė susirgti paukščių mėgėjų liga namuose laikantiems paukščius yra išskirtinai didelė. Jis nurodo, jog kiekvienais metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ši liga diagnozuojama bent keliems žmonėms. Ji dažnai sukelia labai sunkias ilgalaikes, kartais – negrįžtamas pasekmes.
„Žmogaus kvėpavimo sistema neskirta plunksnoms ir pūkams įkvėpti. Kai namuose laikome paukščius, kasdien įkvepiame, plačiąja prasme, antigeno, kuris dažniausiai yra pūkai, plunksnelės, pašaro elementai, įvairios išmatų dulkelės. Visa tai, įkvėpus į plaučius, dažniausiai organizme sukelia ganėtinai stiprų imuninį atsaką. Tas imuninis atsakas kartais būna staigus ir labai stipriai sutrikdo plaučių veiklą, o kartais jis būna laipsniškas ir ta tikrą laiką nepastebimas, nes antigenas patenka į plaučius labai nedideliais kiekiais. Tačiau net ir nedideli kiekiai daro ilgalaikius struktūrinius plaučių pakitimus, dėl kurių plaučiai gali net surandėti ir ilgainiui invalidizuoti žmogų“, – įspėja E. Danila.
Nuo ligos neapsaugos net ir erdvūs, gerai vėdinami kambariai
Rizika kyla ne tik laikantiems paukščius namuose, bet ir dirbantiems su jais, pavyzdžiui, paukštynuose. Tačiau paukštynuose susirgimų rizika sumažinama visiems darbuotojams dėvint respiratorius, o nusprendus laikyti paukštį namuose ši rizika dažnai neįvertinama. Be to, namuose laikomi paukščiai paprastai būna „apgyvendinami“ maždaug žmogaus ūgio aukštyje. Tai sudaro dar palankesnes sąlygas antigenams įkvėpti.
„Ypač tenka sunerimti, kai pamatau žmogui ant peties esančią papūgą – glaudus kontaktas yra itin pavojingas. Žmonės, laikantys papūgas ir kitus paukščius, ilgą laiką gali neįsivaizduoti, kas jiems darosi, o pasekmės yra negrįžtamos. Plaučiuose „užsiveda“ ligos mechanizmas, kuris paskui „sukasi“ savaime“, – įspėja E. Danila.
Anot jo, tikimybė pasveikti susirgus paukščių mėgėjų liga pirmiausia priklauso nuo to, kiek ilgai trunka sąlytis su antigenu.
„Jeigu tai trunka trumpai ir, pavyzdžiui, tai yra tik ūminis pažeidimas, dažniausiai viskas būna neblogai. Bet jeigu liga vystosi pamažu, sunkiau atkreipti dėmesį ir susieti, kodėl tai vyksta, pakitimai darosi negrįžtami. Tada būna blogai, liga gali progresuoti. Viskas priklauso ne tik nuo laiko, bet ir nuo to, ar ankšta patalpa, kurioje paukščiai laikomi. Tačiau net jei kambarys ir didelis, gerai vėdinamas, visų pūkelių neišvėdinsi, plunksnelių nesurankiosi“, – sako E. Danila.
Gydytojo verdiktas – paukščių namuose negali būti
Gydytojas pulmonologas įsitikinęs, kad tuose kambariuose, kuriuose gyvename, jokių paukščių negali būti, o kaip išeitį siūlo pasirūpinti kitais saugiais namais savo augintiniams, kuriuose jie neturėtų nuolatinio kontakto su žmonėmis – pavyzdžiui, zoologijos soduose ir kitose tam pritaikytose vietose.
„Žinokite, jau geriau turėti 10 kačių ir šunų pas save namuose, negu laikyti vieną papūgą ar kanarėlę. Evoliucijos prasme, mūsų kraštuose žmogus negyvena su paukščiais vienoje patalpoje. Paukščiai neturėtų būti laikomi žmonių gyvenamosiose patalpose – jokiu būdu. Gražios istorijos apie auginamas papūgėles gali paskatinti jas įsigyti, nes tėvai, nematydami pavojaus, gali nupirkti tokius augintinius savo vaikams“, – sako E. Danila.