Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.
Levretė
© Shutterstock

Tokį neįtikėtiną raumeningumą lemia miostatinas, dar žinomas kaip augimo diferencijavimo veiksnys 8 (GDF8) – TGF beta baltymų šeimos narys, slopinantis raumenų diferencijavimąsi bei augimą. Daugiausia jo gaminama skeleto raumenų ląstelėse, jis cirkuliuoja kraujyje ir veikia raumenų audinius. Miostatiną koduoja MSTN genas. Esant funkcijos praradimo mutacijai miostatinas gali gaminti papildomas raumenų skaidulas, dėl ko susiformuoja raumenų hiperplazija.

Gyvūnai, kuriems trūksta miostatino ar gyvūnai, turintys tokių medžiagų kaip baltymas folistatinas (neleidžiantis miostatinui jungtis prie receptorių), turi žymiai didesnius raumenis. Šis dalykas pastebėtas 1997 metais, kai Alexandra McPherron ir Se-Jin Lee „sukūrė“ pelių mutančių veislę – tos pelytės nesugebėjo gaminti miostatino bei gamino daug folistatino, tad buvo dvigubai raumeningesnės negu įprastosios.

Tyrimai atlikti ir su galvijais – atrodo, raumeningosios jų veislės taip pat turi „problemų“ su miostatinu. Prieš 30 metų Belgijoje išvesti Belgijos mėlynieji „suteikia“ 20 proc. daugiau mėsos, nors gauna tiek pat pašarų, kiek ir kiti gyvuliai. Jie užsiaugina tokius didelis raumenis, kad jiems sunku judėti ir atveda tokius didelius veršiukus, kad tenka daryti Cezario pjūvį. Net heterozigotiniai galvijai (su viena geno kopija), turintys silpniau išreikštą raumeningumą, duoda 7 proc. daugiau jautienos nei galvijai, kurių miostatinas aktyvus.

Kita veislė, turinti miostatino geno mutaciją, yra Pjedmonto galvijai, kilę iš Šiaurės Italijos. Skirtingai nuo pelių, galvijai visai neturi funkcionuojančio miostatino. Nors abi jų veislės apibūdinamos kaip „dvigubo raumeningumo“, iš tiesų bendras jų raumenų padidėjimas – ne daugiau kaip 40 proc.

Žmonės, turintys mutaciją abiejose MSTN geno kopijose (homozigotai), pasižymi reikšmingai padidėjusia raumenų mase ir jėga. Žmonės su viena MTSN geno kopija (heterozigotai) taip pat turi padidėjusią raumenų masę, tačiau mažesniu laipsniu. Va taip ir atsiranda tie „stipriausi“ bei „raumeningiausi“ pasaulio berniukai, apie kuriuos mėgsta rašyti geltonoji spauda. Vienas toks vokiečių berniukas yra homozigotas, jo motina, buvusi sprinterė – heterozigotė (turi vieną mutavusio geno kopiją). Amerikiečių berniuko Liam Hoekstra atvejis kliniškai panašus, tačiau priežastys kiek kitokios – jo kūnas gamina funkcionuojantį miostatiną, tačiau dėl receptorių defekto raumenys negali atsakyt į jo signalus.

Vipetai dažnai auginami lenktynėms. Tada dažniausiai veisiami greičiausi iš greičiausių. Galite pastebėti, kad dalis lenktyninių vipetų išsiskiria įspūdingu raumenų reljefu. Tiesa, tai nėra labai ryškus požymis, tačiau dauguma tų šunų yra itin greiti. Dalis jų turi vieną mh geno kopiją (ryšys tarp minimos mutacijos ir lenktynių rezultatų nustatytas 2007 metais). Heterozigotinė forma, būdama priimtinesne lenktynėse, lėmė tai, kad veisėjai, patys to nenujausdami, selektyviai veisimui atrinkinėjo šunis, kurie jau turėjo mutaciją. Būtent tokie vipetai kartais atsiveda bully tipo šuniukų. Pagalvokime – jei poruojate du heterozigotus, yra 25 proc. tikimybė, kad gims homozigotas. Deja, bully tipo vipetas, nors ir atrodys įspūdingai, jau nebus toks geras bėgikas.

Mokslininkai tyrė daugybę kitų veislių: ir labai raumeningų (bokseriai, stafai), ir „sausesnio“ reljefo (greihaundai, afganų kurtai, levretės, basendžiai), tačiau nė vienoje kitoje tokia mutacija neaptikta. Daugelį nustebino tas faktas, kad ji nepasireiškia ir greihaundų tarpe – jie juk artimi vipetams. Šiuo klausimu iškeltos kelios teorijos. Gali būti, kad imtų mėginių skaičius paprasčiausiai buvo per mažas – jei mutacija greihaundų tarpe reta, ją buvo galima „pražiopsoti“. Kitas dalykas, galbūt ji pasireiškia kai kuriose linijose, kurios nebuvo tirtos. Galų gale ta mutacija sąlyginai nauja, tad galėjo atsirasti tik pas vipetus. Dar viena teorija sako, kad galbūt greihaundai turėjo kokį nors polinkį šiai mutacijai, tačiau ji nejučiomis selektyviai buvo „išmesta“. Mutavusių šunų vidaus organai, tame tarpe ir širdis bei plaučiai, nepakinta, be to, tarp belgų mėlynųjų galvijų pastebėta, kad jų šie organai būna netgi sumažėję – taigi tokia mutacija visai nenaudinga ilgadistancinėse, daugiau ištvermės reikalaujančiose lenktynėse besivaržantiems šunims (greihaundai skuodžia 900 m, vipetai – 300 m), nes didesnė raumenų masė reikalauja geresnio aprūpinimo deguonimi.

Šiuo metu galima ištirti grynaveislių vipetų DNR ir išsiaiškinti, ar jų palikuonys turės raumenyno problemų. Taip siekiama užtikrinti, kad nešiotojas nebūtų poruojamas su nešiotoju. Atrinkinėjant remiantis vien išvaizda galima ir suklysti – būna raumeningų vipetų, kurie nėra nešiotojai (heterozigotai), o kai kurie, atrodantys visai normalaus fenotipo, paaiškėja esą nešiotojai. Anksčiau bent dalis veislynų bully tipo šuniukus užmigdydavo, nes jie neatitinka vipetų standarto, o dabar jie tampa paklausia preke. Atsiranda žmonių, specialiai norinčių auginti tokius „galiūnus“.

Jei nešiotojai pasižymi tik kiek didesniu raumeningumu ir greičiu, homozigotai turi ryškius fenotipinius bruožus. Pirmiausia, 50 proc. jų turi itin ryškų perkandimą. Tokie vipetai – lyg raumenų kalnai, 1 cm jų ūgio „gauna“ papildomus 17 proc. svorio. Jų krūtinės ir kaklo apimtis didesnė, uodega storesnė, galva platesnė, o kojos trumpesnės (su „katės pėdomis“), negu įprastinio tipo atstovų. Savininkai teigia, kad bully tipo vipetai neturi rimtų sveikatos sutrikimų, išskyrus pečių ir šlaunų mėšlungį.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (6)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (356)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.