Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.
Levretė
© Shutterstock

Tokį neįtikėtiną raumeningumą lemia miostatinas, dar žinomas kaip augimo diferencijavimo veiksnys 8 (GDF8) – TGF beta baltymų šeimos narys, slopinantis raumenų diferencijavimąsi bei augimą. Daugiausia jo gaminama skeleto raumenų ląstelėse, jis cirkuliuoja kraujyje ir veikia raumenų audinius. Miostatiną koduoja MSTN genas. Esant funkcijos praradimo mutacijai miostatinas gali gaminti papildomas raumenų skaidulas, dėl ko susiformuoja raumenų hiperplazija.

Gyvūnai, kuriems trūksta miostatino ar gyvūnai, turintys tokių medžiagų kaip baltymas folistatinas (neleidžiantis miostatinui jungtis prie receptorių), turi žymiai didesnius raumenis. Šis dalykas pastebėtas 1997 metais, kai Alexandra McPherron ir Se-Jin Lee „sukūrė“ pelių mutančių veislę – tos pelytės nesugebėjo gaminti miostatino bei gamino daug folistatino, tad buvo dvigubai raumeningesnės negu įprastosios.

Tyrimai atlikti ir su galvijais – atrodo, raumeningosios jų veislės taip pat turi „problemų“ su miostatinu. Prieš 30 metų Belgijoje išvesti Belgijos mėlynieji „suteikia“ 20 proc. daugiau mėsos, nors gauna tiek pat pašarų, kiek ir kiti gyvuliai. Jie užsiaugina tokius didelis raumenis, kad jiems sunku judėti ir atveda tokius didelius veršiukus, kad tenka daryti Cezario pjūvį. Net heterozigotiniai galvijai (su viena geno kopija), turintys silpniau išreikštą raumeningumą, duoda 7 proc. daugiau jautienos nei galvijai, kurių miostatinas aktyvus.

Kita veislė, turinti miostatino geno mutaciją, yra Pjedmonto galvijai, kilę iš Šiaurės Italijos. Skirtingai nuo pelių, galvijai visai neturi funkcionuojančio miostatino. Nors abi jų veislės apibūdinamos kaip „dvigubo raumeningumo“, iš tiesų bendras jų raumenų padidėjimas – ne daugiau kaip 40 proc.

Žmonės, turintys mutaciją abiejose MSTN geno kopijose (homozigotai), pasižymi reikšmingai padidėjusia raumenų mase ir jėga. Žmonės su viena MTSN geno kopija (heterozigotai) taip pat turi padidėjusią raumenų masę, tačiau mažesniu laipsniu. Va taip ir atsiranda tie „stipriausi“ bei „raumeningiausi“ pasaulio berniukai, apie kuriuos mėgsta rašyti geltonoji spauda. Vienas toks vokiečių berniukas yra homozigotas, jo motina, buvusi sprinterė – heterozigotė (turi vieną mutavusio geno kopiją). Amerikiečių berniuko Liam Hoekstra atvejis kliniškai panašus, tačiau priežastys kiek kitokios – jo kūnas gamina funkcionuojantį miostatiną, tačiau dėl receptorių defekto raumenys negali atsakyt į jo signalus.

Vipetai dažnai auginami lenktynėms. Tada dažniausiai veisiami greičiausi iš greičiausių. Galite pastebėti, kad dalis lenktyninių vipetų išsiskiria įspūdingu raumenų reljefu. Tiesa, tai nėra labai ryškus požymis, tačiau dauguma tų šunų yra itin greiti. Dalis jų turi vieną mh geno kopiją (ryšys tarp minimos mutacijos ir lenktynių rezultatų nustatytas 2007 metais). Heterozigotinė forma, būdama priimtinesne lenktynėse, lėmė tai, kad veisėjai, patys to nenujausdami, selektyviai veisimui atrinkinėjo šunis, kurie jau turėjo mutaciją. Būtent tokie vipetai kartais atsiveda bully tipo šuniukų. Pagalvokime – jei poruojate du heterozigotus, yra 25 proc. tikimybė, kad gims homozigotas. Deja, bully tipo vipetas, nors ir atrodys įspūdingai, jau nebus toks geras bėgikas.

Mokslininkai tyrė daugybę kitų veislių: ir labai raumeningų (bokseriai, stafai), ir „sausesnio“ reljefo (greihaundai, afganų kurtai, levretės, basendžiai), tačiau nė vienoje kitoje tokia mutacija neaptikta. Daugelį nustebino tas faktas, kad ji nepasireiškia ir greihaundų tarpe – jie juk artimi vipetams. Šiuo klausimu iškeltos kelios teorijos. Gali būti, kad imtų mėginių skaičius paprasčiausiai buvo per mažas – jei mutacija greihaundų tarpe reta, ją buvo galima „pražiopsoti“. Kitas dalykas, galbūt ji pasireiškia kai kuriose linijose, kurios nebuvo tirtos. Galų gale ta mutacija sąlyginai nauja, tad galėjo atsirasti tik pas vipetus. Dar viena teorija sako, kad galbūt greihaundai turėjo kokį nors polinkį šiai mutacijai, tačiau ji nejučiomis selektyviai buvo „išmesta“. Mutavusių šunų vidaus organai, tame tarpe ir širdis bei plaučiai, nepakinta, be to, tarp belgų mėlynųjų galvijų pastebėta, kad jų šie organai būna netgi sumažėję – taigi tokia mutacija visai nenaudinga ilgadistancinėse, daugiau ištvermės reikalaujančiose lenktynėse besivaržantiems šunims (greihaundai skuodžia 900 m, vipetai – 300 m), nes didesnė raumenų masė reikalauja geresnio aprūpinimo deguonimi.

Šiuo metu galima ištirti grynaveislių vipetų DNR ir išsiaiškinti, ar jų palikuonys turės raumenyno problemų. Taip siekiama užtikrinti, kad nešiotojas nebūtų poruojamas su nešiotoju. Atrinkinėjant remiantis vien išvaizda galima ir suklysti – būna raumeningų vipetų, kurie nėra nešiotojai (heterozigotai), o kai kurie, atrodantys visai normalaus fenotipo, paaiškėja esą nešiotojai. Anksčiau bent dalis veislynų bully tipo šuniukus užmigdydavo, nes jie neatitinka vipetų standarto, o dabar jie tampa paklausia preke. Atsiranda žmonių, specialiai norinčių auginti tokius „galiūnus“.

Jei nešiotojai pasižymi tik kiek didesniu raumeningumu ir greičiu, homozigotai turi ryškius fenotipinius bruožus. Pirmiausia, 50 proc. jų turi itin ryškų perkandimą. Tokie vipetai – lyg raumenų kalnai, 1 cm jų ūgio „gauna“ papildomus 17 proc. svorio. Jų krūtinės ir kaklo apimtis didesnė, uodega storesnė, galva platesnė, o kojos trumpesnės (su „katės pėdomis“), negu įprastinio tipo atstovų. Savininkai teigia, kad bully tipo vipetai neturi rimtų sveikatos sutrikimų, išskyrus pečių ir šlaunų mėšlungį.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (24)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (18)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (56)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų (134)

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų
Kalbos apie šunelį Torį, kurį mėginta nuskandinti upėje su 6 kilogramų svarmeniu, netyla – žmogaus žiaurumo sukrėsta visuomenė laukia teisingumo įvykdymo. Tiesa, dalis drįsta spėti, kad augintiniu galėjo bandyti atsikratyti ir pats šeimininkas Saulius. DELFI pavyko su juo susisiekti ir išgirsti, ką šiuo metu jam tenka išgyventi bei kas vyko tą lemtingą rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai (29)

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai
Prasidėjusi šienapjūtė Lietuvoje pareikalavo pirmųjų aukų. Socialiniuose tinkluose plinta baisios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šienaujant lauką sužaloti mažyčiai stirniukai.

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių (103)

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių
Prienų rajone skandinto šunelio Torio istorijoje ieškoma teisybės – policijos pareigūnai jau pradėjo tyrimą. Istorijai pamažu artėjant prie atomazgos laikinai gyvūną globojanti „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė pastebi didelę visuomenės ydą – daugybė žmonių suskubo viešai pasmerkti ir kaltinti šeimininką. Tokio interneto komentatorių teismo, anot jos, šeimininkas šiandien tikrai nenusipelno.

Egzekuciją išgyvenusio šuns likimas kelia nerimą: feisbuke maldaujama nedaryti klaidos (96)

Egzekuciją išgyvenusio šuns likimas kelia nerimą: feisbuke maldaujama nedaryti klaidos
Reginys, kurį važiuodama palei Verknės upę išvydo Audra Petraškienė, atėmė moteriai žadą ir sukrėtė ilgam. Penktadienį apie 11 val. pro šalį važiuojančią moterį privertė sustoti pagalbos prašantis juodai balto spanielio žvilgsnis. Sunku įsivaizduoti, kokias kančias teko išgyventi gyvūnui, tačiau vien į jį pažiūrėjus, tampa aišku – kažkas bandė juo žiauriai atsikratyti.

Keturkojis rekordininkas stebina pasaulį: lietuvio šuo tempia lėktuvą (15)

Keturkojis rekordininkas stebina pasaulį: lietuvio šuo tempia lėktuvą
Šeštadienį Paluknio aerodrome minia smalsuolių stebėjo neįtikėtiną reginį – jaunas šuo Maksas tempė lėktuvą. Vieni žavėjosi rotveilerio jėga, o kiti tai vadino gyvūno kankinimu. Šuns šeimininkas Dominykas Rukšėnas teigia, kad augintiniui toks sportas – vienas malonumas, ir tiki, kad jo šuo pateks į Gineso rekordų knygą, rašoma pranešime spaudai.

Augintinis ir vaikai – misija įmanoma (2)

Augintinis ir vaikai – misija įmanoma
Augintinis namuose – būti ar nebūti? Atsakyti į šį klausimą išties sudėtinga, todėl sprendimą priimti turėtų visi šeimos nariai. Juk į namus atkeliavęs gyvūnas turėtų tapti šeimos nariu, kuriam reikės skirti ir dėmesio, ir laiko, ir išlaidų patirti. Tikimės, kad atsakymą atrasite Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytojos ir vadovės Agnės Stasiūnienės pastebėjimuose. Ji sako, kad dažniausiai augintinio atsiradimo klausimą šeimoje pirmieji iškelia mažiausi jos nariai, rašoma pranešime spaudai.

Long Ailando geležinkelio stotyje buvo palikti 27 triušiai

Long Ailando geležinkelio stotyje buvo palikti 27 triušiai
Long Ailando pareigūnai siūlo atlygį už informaciją, kuri padėtų rasti žmogų ar žmones, palikusius 27 triušius prie geležinkelio stoties Safolko apygardoje.

Pasidalink savo šuns nuotrauka ir laimėk savaitgalį su keturkoju Druskininkuose (1)

Pasidalink savo šuns nuotrauka ir laimėk savaitgalį su keturkoju Druskininkuose
Džiuginanti šiluma kviečia ne tik gyventojus, bet ir jų augintinius kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. O tie, kurie nuotraukoje įamžins gražią savo šuns akimirką lauke, dar ir gali savo keturkojui laimėti skanių prizų.