Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.
Levretė
© Shutterstock

Tokį neįtikėtiną raumeningumą lemia miostatinas, dar žinomas kaip augimo diferencijavimo veiksnys 8 (GDF8) – TGF beta baltymų šeimos narys, slopinantis raumenų diferencijavimąsi bei augimą. Daugiausia jo gaminama skeleto raumenų ląstelėse, jis cirkuliuoja kraujyje ir veikia raumenų audinius. Miostatiną koduoja MSTN genas. Esant funkcijos praradimo mutacijai miostatinas gali gaminti papildomas raumenų skaidulas, dėl ko susiformuoja raumenų hiperplazija.

Gyvūnai, kuriems trūksta miostatino ar gyvūnai, turintys tokių medžiagų kaip baltymas folistatinas (neleidžiantis miostatinui jungtis prie receptorių), turi žymiai didesnius raumenis. Šis dalykas pastebėtas 1997 metais, kai Alexandra McPherron ir Se-Jin Lee „sukūrė“ pelių mutančių veislę – tos pelytės nesugebėjo gaminti miostatino bei gamino daug folistatino, tad buvo dvigubai raumeningesnės negu įprastosios.

Tyrimai atlikti ir su galvijais – atrodo, raumeningosios jų veislės taip pat turi „problemų“ su miostatinu. Prieš 30 metų Belgijoje išvesti Belgijos mėlynieji „suteikia“ 20 proc. daugiau mėsos, nors gauna tiek pat pašarų, kiek ir kiti gyvuliai. Jie užsiaugina tokius didelis raumenis, kad jiems sunku judėti ir atveda tokius didelius veršiukus, kad tenka daryti Cezario pjūvį. Net heterozigotiniai galvijai (su viena geno kopija), turintys silpniau išreikštą raumeningumą, duoda 7 proc. daugiau jautienos nei galvijai, kurių miostatinas aktyvus.

Kita veislė, turinti miostatino geno mutaciją, yra Pjedmonto galvijai, kilę iš Šiaurės Italijos. Skirtingai nuo pelių, galvijai visai neturi funkcionuojančio miostatino. Nors abi jų veislės apibūdinamos kaip „dvigubo raumeningumo“, iš tiesų bendras jų raumenų padidėjimas – ne daugiau kaip 40 proc.

Žmonės, turintys mutaciją abiejose MSTN geno kopijose (homozigotai), pasižymi reikšmingai padidėjusia raumenų mase ir jėga. Žmonės su viena MTSN geno kopija (heterozigotai) taip pat turi padidėjusią raumenų masę, tačiau mažesniu laipsniu. Va taip ir atsiranda tie „stipriausi“ bei „raumeningiausi“ pasaulio berniukai, apie kuriuos mėgsta rašyti geltonoji spauda. Vienas toks vokiečių berniukas yra homozigotas, jo motina, buvusi sprinterė – heterozigotė (turi vieną mutavusio geno kopiją). Amerikiečių berniuko Liam Hoekstra atvejis kliniškai panašus, tačiau priežastys kiek kitokios – jo kūnas gamina funkcionuojantį miostatiną, tačiau dėl receptorių defekto raumenys negali atsakyt į jo signalus.

Vipetai dažnai auginami lenktynėms. Tada dažniausiai veisiami greičiausi iš greičiausių. Galite pastebėti, kad dalis lenktyninių vipetų išsiskiria įspūdingu raumenų reljefu. Tiesa, tai nėra labai ryškus požymis, tačiau dauguma tų šunų yra itin greiti. Dalis jų turi vieną mh geno kopiją (ryšys tarp minimos mutacijos ir lenktynių rezultatų nustatytas 2007 metais). Heterozigotinė forma, būdama priimtinesne lenktynėse, lėmė tai, kad veisėjai, patys to nenujausdami, selektyviai veisimui atrinkinėjo šunis, kurie jau turėjo mutaciją. Būtent tokie vipetai kartais atsiveda bully tipo šuniukų. Pagalvokime – jei poruojate du heterozigotus, yra 25 proc. tikimybė, kad gims homozigotas. Deja, bully tipo vipetas, nors ir atrodys įspūdingai, jau nebus toks geras bėgikas.

Mokslininkai tyrė daugybę kitų veislių: ir labai raumeningų (bokseriai, stafai), ir „sausesnio“ reljefo (greihaundai, afganų kurtai, levretės, basendžiai), tačiau nė vienoje kitoje tokia mutacija neaptikta. Daugelį nustebino tas faktas, kad ji nepasireiškia ir greihaundų tarpe – jie juk artimi vipetams. Šiuo klausimu iškeltos kelios teorijos. Gali būti, kad imtų mėginių skaičius paprasčiausiai buvo per mažas – jei mutacija greihaundų tarpe reta, ją buvo galima „pražiopsoti“. Kitas dalykas, galbūt ji pasireiškia kai kuriose linijose, kurios nebuvo tirtos. Galų gale ta mutacija sąlyginai nauja, tad galėjo atsirasti tik pas vipetus. Dar viena teorija sako, kad galbūt greihaundai turėjo kokį nors polinkį šiai mutacijai, tačiau ji nejučiomis selektyviai buvo „išmesta“. Mutavusių šunų vidaus organai, tame tarpe ir širdis bei plaučiai, nepakinta, be to, tarp belgų mėlynųjų galvijų pastebėta, kad jų šie organai būna netgi sumažėję – taigi tokia mutacija visai nenaudinga ilgadistancinėse, daugiau ištvermės reikalaujančiose lenktynėse besivaržantiems šunims (greihaundai skuodžia 900 m, vipetai – 300 m), nes didesnė raumenų masė reikalauja geresnio aprūpinimo deguonimi.

Šiuo metu galima ištirti grynaveislių vipetų DNR ir išsiaiškinti, ar jų palikuonys turės raumenyno problemų. Taip siekiama užtikrinti, kad nešiotojas nebūtų poruojamas su nešiotoju. Atrinkinėjant remiantis vien išvaizda galima ir suklysti – būna raumeningų vipetų, kurie nėra nešiotojai (heterozigotai), o kai kurie, atrodantys visai normalaus fenotipo, paaiškėja esą nešiotojai. Anksčiau bent dalis veislynų bully tipo šuniukus užmigdydavo, nes jie neatitinka vipetų standarto, o dabar jie tampa paklausia preke. Atsiranda žmonių, specialiai norinčių auginti tokius „galiūnus“.

Jei nešiotojai pasižymi tik kiek didesniu raumeningumu ir greičiu, homozigotai turi ryškius fenotipinius bruožus. Pirmiausia, 50 proc. jų turi itin ryškų perkandimą. Tokie vipetai – lyg raumenų kalnai, 1 cm jų ūgio „gauna“ papildomus 17 proc. svorio. Jų krūtinės ir kaklo apimtis didesnė, uodega storesnė, galva platesnė, o kojos trumpesnės (su „katės pėdomis“), negu įprastinio tipo atstovų. Savininkai teigia, kad bully tipo vipetai neturi rimtų sveikatos sutrikimų, išskyrus pečių ir šlaunų mėšlungį.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Veterinarė įvardijo didžiausius šiuo metu tykančius pavojus: ką būtina žinoti? (19)

Veterinarė įvardijo didžiausius šiuo metu tykančius pavojus: ką būtina žinoti?
Koks gražus bebūtų gamtą žadinantis pavasaris, ne visos jo paruošiamos staigmenos būna malonios. Jam artinantis, šunų ir kačių šeimininkai privalo žinoti apie šiuo metų laiku tykančias grėsmes. Kas gali kėsintis į jūsų augintinio sveikatą pavasarį ir kuo svarbu pasirūpinti? Tiesioginės transliacijos metu apie tai kalbėjo veterinarijos gydytoja Vaida Misiūnienė.

Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis (20)

Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis
Pamačius miesto gatvėmis ar daugiabučių kiemuose besiblaškantį gyvūną be šeimininko, apie tai reikėtų informuoti miesto gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą arba kitą atsakingą organizaciją. Taip LRT.lt sako Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė. Informaciją, kokia organizacija už tai atsakinga kituose miestuose, galima gauti savivaldybėje.

Gyvūnų globėjai sveikina iniciatyvą privalomai ženklinti augintinius (47)

Gyvūnų globėjai sveikina iniciatyvą privalomai ženklinti augintinius
Gyvūnų globos organizacijos palaiko praėjusią savaitę Seime įregistruotą įstatymo pataisą, numatančią privalomą kačių ir šunų ženklinimą ir registravimą nuo 2019 m., rašoma pranešime spaudai.

„Valstietis“ siūlo privalomą naminių gyvūnų registraciją ir ženklinimą (332)

„Valstietis“ siūlo privalomą naminių gyvūnų registraciją ir ženklinimą
Nuo 2019 metų visos katės ir šunys privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tokią Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą Seime registravo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Nuomonė. Šunų šeimininkus reikia taip bausti, kad maža nepasirodytų! (479)

Nuomonė. Šunų šeimininkus reikia taip bausti, kad maža nepasirodytų!
Šiandien išėjai su dideliu šunim į gatvę - lauk atakos. Arba aplos, kad nėra antsnukio, arba aprėks, kad gąsdina mažus vaikus, arba lieps pasitraukt iš tako. Tačiau toks garo nuleidimas - menka bėda. Daugiausia nesusipratimų dėl šuns kakučių.

Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos (98)

Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos
Įsivaizduokite: dingsta jūsų mylimas augintinis, kuris patenka į prieglaudą, bet jei už gyvūną nesumokėsite – daugiau jo nepamatysite. Šią patirtį išgyvenusi šeima kaltina Kauno gyvūnų prieglaudą „Nuaras“ žmonių apgaudinėjimu, tačiau prieglaudos atstovai aiškina, kad teisę prašyti pinigų jie turėjo.

Konkursas: gyvūnams draugiškų įmonių laukia malonios staigmenos (4)

Konkursas: gyvūnams draugiškų įmonių laukia malonios staigmenos
Jei jūsų įmonė geranoriškai žiūri į augintinius darbe, jums pasisekė ne tik dėl to, kad dirbate kartu su liūdėti neleidžiančiu „kolega“, bet ir dėl to, nes galite sudalyvauti konkurse ir laimėti vertingų prizų.

Šuo, kurio ūgis gali siekti per 2 metrus (6)

Šuo, kurio ūgis gali siekti per 2 metrus
Aukščiausi pasaulyje šunys – tokie dideli, kad primena nedidelį arklį. Ant galinių letenų atsistojusio tokio šuns ūgis gali siekti net iki 2,13 metro. Tai airių vilkogaudžiai.

Atskleidė seną paslaptį: kokį pasaulį regi šunys (4)

Atskleidė seną paslaptį: kokį pasaulį regi šunys
Kaip žinia, gyvūnų matomas pasaulis kitoks negu mūsų. Negalime teigti, kad kitos rūšys mato blogiau ar geriau – tiesiog aplinką kiti gyvūnai regi taip, kaip reikia. Pvz., vienų rūšių atstovų itin bloga rega ar spalvų suvokimas, tačiau geresni kiti jutimai, galų gale kai kurie gyvūnai geba matyti tamsoje ar regi mums nesuvokiamas spalvas.

Šunį į konteinerį išmetusiam kauniečiui paskirta bauda (30)

Šunį į konteinerį išmetusiam kauniečiui paskirta bauda
Kauno apylinkės teismas 19-ečiui skyrė baudą už tai, kad jis, norėdamas atsikratyti nepilnametės sesers mišrūnų veislės šuniu, įdėjo jį į transportavimo krepšį ir paliko keturkojį prie transfarmatorinės, esančios šalia šiukšlių konteinerio.

Šie gyvūnai laukia naujų šeimininkų (3)

Šie gyvūnai laukia naujų šeimininkų
Naujuosius metus Vilniaus gyvūnų globos namuose sutiko 48 keturkojai. Per praėjusius 2017 m. po bendrovės „Grinda“ administruojamų gyvūnų namų stogu laikiną prieglaudą rado 996 gyvūnai, rašoma pranešime spaudai.

Kaip išlaikyti augintinius laimingus ir sveikus žiemą

Kaip išlaikyti augintinius laimingus ir sveikus žiemą
Daugelis augintinių šeimininkų žino apie šunims ir katėms kylančią grėsmę dėl aukštos aplinkos temperatūros, tačiau labai žema aplinkos temperatūra gali kelti dar didesnį pavojų jūsų augintiniams, rašoma pranešime spaudai.

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (9)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (34)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.