Dalyvavimas šunų parodose tapo visos šeimos pomėgiu

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Šuo
© A. Pelakausko nuotr.

Kompanijos „Purina“ komanda šį kartą kalbina Lietuvos pajūryje, Palangoje, gyvenančią Silviją. Ji su vyru visada žinojo, kad namuose gyvens ne vienas augintinis. Paaugus dukroms Lukrecijai ir Justinai, namuose apsigyveno dvi katės – Micė ir Garfildas bei įspūdingos išvaizdos akita Artis.

„Pirmas mūsų šeimos šuo buvo rotveileris, kuris „išėjo“ sulaukęs 10 metų. Įsigiję savo namus ir šiek tiek paaugus mergaitėms parsivežėme šarpėjų veislės kalytę, kurią, deja, dėl ligos teko užmigdyti sulaukusią 7 metų. Išsiskyrimas buvo labai skausmingas. Po šio skaudaus įvykio jau buvome nutarę, kad daugiau augintinių nebeturėsime.“

Nepaisydama tokio sprendimo pora neatsisakė vieno iš savo pomėgių – lankytis netoliese vykstančiose parodose. Vienoje jų Silvija atkreipė dėmesį į šalia šeimininkės gulintį didžiulį labai gražų šunį. Moteriai šio šuns žvilgsnis pasirodė labai skvarbus ir ypatingas. Priėjusi susipažinti su šunimi ir jo šeimininke, pora netrukus sužinojo, kad tai amerikiečių akita.

„Toliau viskas vyko žaibiškai. Grįžę namo dar tą patį vakarą ieškojome informacijos apie šią veislę. Pirmiausia žavėjo išvaizda, bet nemažai skaitėme ir apie gerus charakterio bei būdo bruožus. O jau galutinai nuginklavo maži šuniukai, kurių važiavome apžiūrėti pas veisėją. Važiavome su mintimi tik pasižiūrėti, bet, pamatę Artį, jo palikti nebegalėjome.“

Akita kilusi iš Šiaurės Japonijoje esančios Akitos prefektūros. Legenda byloja, kad akita buvo išveistas kaip vieno japonų didiko dovana imperatoriui, kurio gyvenamą teritoriją puldavo meškos, su kuriomis buvo sunku kovoti. Didikas, siekdamas imperatoriaus palankumo, maišydamas vilkus, mastifus, japoniškus špicus ir dar keletą veislių, išveisė didžiulius šunis, panašius į meškas, kurias jie turėjo medžioti. Dovana taip patikusi imperatoriui, kad jis įsakė kiekvienam savo samurajui turėti po akitos šunį. Sakoma, kad net 500 metų akitos šunį galėjo auginti išskirtinai tik imperatoriaus samurajai.

„Akitos šunys iš tiesų primena samurajus. Jie bebaimiai, išskirtinai atsidavę šeimininkui, tylūs ir išmintingi. Buvo net tikima, kad miręs samurajus atgimsta akitos kailyje. 19 amžiuje buvo leista akitos šunis auginti jau ne tik imperatoriaus aplinkos žmonėms. Šie šunys taip gražiai elgėsi su vaikais, kad žvejų kaimeliuose tėvai palikdavo vaikus jiems saugoti, kol patys žvejodavo. Šuo prižiūrėdavo, kad vaikai neišeitų iš namų ir saugodavo juos nuo pašalinių.“

Akitos šuo net buvo paskelbtas gyvuoju Japonijos paminklu ir turtu. Tačiau, prasidėjus II pasauliniam karui, akitos veislė ir vėl atsidūrė ant išnykimo slenksčio. Dėl maisto trūkumo buvo draudžiama laikyti šunis. Daug jų buvo žudoma dėl maisto, kailiai naudojami rūbams. Vienintelis būdas šeimininkams išsaugoti savo augintinius buvo leisti jiems pabėgti į kalnus ir miškus. Amerikos karo veteranai pasakojo, kad okupavus Japoniją labai daug akitos šunų išeidavo iš miško, kareiviai juos jaukinosi ir vežėsi į Ameriką.

„Šios veislės šunų tikrai nemažai yra ir Lietuvoje. Tačiau mes net ir savo miestelyje vos ne kasdien susiduriame su nustebusiais žmonių žvilgsniais ir klausimais, kas tai per veislė. Manau, taip yra todėl, kad dauguma amerikiečių akitų gyvena sodybose, nuosavuose kiemuose ir mažai jų kasdien vaikšto miesto gatvėmis kaip mūsiškis. Mes gyvename kotedže, lyg ir galime paleisti šunį pasilakstyti kiemelyje, bet jam tiek tikrai neužtenka. Be to, šuniui reikalinga socializacija. Todėl kasdien mažiausiai du kartus einame pasivaikščioti. Daugelis sutiktų žmonių prašo leidimo paglostyti šunį, šnekina, pamatę mus pradeda šypsotis.“

„Turbūt vienintelis stereotipas, su kuriuo esame susidūrę, – tai net patyrusių dresuotojų nuomonė, kad akitos labai užsispyrę ir sunkiai dresuojami. Sutinku, kad jie labai tvirto charakterio ir prievarta pasiekti šio šuns paklusnumą gali būti labai sunku. Mes patys esame tik už teigiamą šuns skatinimą dresuojant, todėl tikrai nesunkiai pavyko išmokyti Artį pagrindinių komandų. Esame susidūrę su jo užsispyrimu, bet visada pavyksta jį įveikti švelnumu, skaniukais. O šuo tikrai ypač protingas, greitai suvokia, ko iš jo prašoma.“

Silvija „Purinos“ socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ komandai pasakoja, kad jos su vyru pomėgis lankytis parodose atsiradus Arčiui tapo hobiu ir šeimos laisvalaikio praleidimo forma. Pradžioje pora susidūrė su informacijos stygiumi, nebuvo aišku, kaip reikia dalyvauti parodose, kokie keliami reikalavimai, kokia speciali dresūra reikalinga, kokie pirminiai teisėjų įvertinimai būtini ir pan. Pirmojoje parodoje Silvija dalyvavo, kai Arčiui buvo daugiau nei metai. Pirmosiose parodose augintinis titulų nelaimėjo, bet buvo teigiamai įvertintas, šeimininkai sužinojo galimas perspektyvas. Būtent ši informacija „užkabino“ užsiimti šia veikla ir toliau.

„Buvo vasara, puikus laikas savaitgalius, kai vyksta šunų parodos, praleisti gamtoje su šeima. Apvažiavome visas parodas mūsų regione. Kuo toliau, tuo geriau sekėsi. Vasarai baigiantis Artis tapo Lietuvos jaunimo klasės čempionu. Parodos tapo galimybe aplankyti ne tik įvairius Lietuvos miestus, bet ir artimą užsienį. Aišku, keliauti niekas netrukdė, kol nevažiuodavome į parodas, bet būdavo sunkiau susiplanuoti maršrutą. Dažniausiai pasirinkdavome tiesiog pasyvų poilsį prie artimiausio ežero. Šunų parodomis dabar labai domisi ir jaunesnioji dukra, ji beveik visada važiuoja kartu.“

Silvija pasakoja, kad jų šeima iš tiesų labai daug laiko praleidžia kartu su šunimi, stengiasi, kad jis galėtų pramogauti ir leisti laiką kartu. Poros draugai mielai į svečius kviečia ne tik Silviją su vyru, bet ir Arčį, nes jis neatsiejama kompanijos dalis. Pradėjus dalyvauti parodose, atsirado naujų bičiulių ir draugų ratas, kurį vienija meilė šunims. Socialiniais tinklais nesunku palaikyti ryšį ir bendrauti su akitos augintojais kitose pasaulio šalyse, džiaugtis pasiekimais ir pergalėmis. Pasikeitęs gyvenimo būdas tapo kokybiškesnis ir turiningesnis.

„Mano patarimas būtų rinktis augintinį atsakingai. Jei nesvarbu, koks šuniukas, tiesiog priglausti vieną iš prieglaudos našlaitėlių. O jei norisi tam tikros veislės šuns, tokį įsigyti iš atsakingų veisėjų. Prieš tai, žinoma, gerai išstudijavus veislės ypatumus, įvertinus ne tik tokio šuns auginimo džiaugsmus, bet ir sunkumus.“

Užsakymo nr.: PT_73457044

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Šunų ir kačių šeimininkų atmintinė: ką svarbiausia žinoti?

Šunų ir kačių šeimininkų atmintinė: ką svarbiausia žinoti?
Pirmą kartą įsigijote keturkojį draugą ir norite tapti pačiu geriausiu šeimininku? Auginate šunį ar katę, bet vis pamirštate, kada juos reikėtų skiepyti? Dvejojate dėl augintinio ženklinimo? Nežinote, kaip apsaugoti augintinį nuo erkių? Apie dažniausius šunų r kačių šeimininkų rūpesčius rašoma pranešime spaudai.

Tailandietis atrado sraigių laimės receptą (2)

Tailandietis atrado sraigių laimės receptą
Sraigių augintojas iš Tailando atrado sraigių laimės receptą. Atsidėkodamos laimingos sraigės neša jam didžiulį pelną. Kaip sužinoti, ar sraigė tikrai laiminga? Atsakymas paprastas: laiminga sraigė valgo daug.

Nuomonė. Kokį šunį pirkti? Jokio! Nusipirk fototapetą (47)

Nuomonė. Kokį šunį pirkti? Jokio! Nusipirk fototapetą
Socialiniuose tinkluose ir portaluose verda diskusijos, kokį šunį geriausia pirkti. Į pasvarstymus įsitraukė net veterinarijos klinikos, patarinėdamos, kad šunį reikia rinktis pagal šeimininko, jo nekilnojamojo turto ir automobilio gabaritus.

Laukiniai gyvūnai ir toliau plūsta į miestą: Kaune nufilmuotas besiblaškantis briedis (21)

Laukiniai gyvūnai ir toliau plūsta į miestą: Kaune nufilmuotas besiblaškantis briedis
Laukiniai miško gyvūnai ir toliau plūsta į didmiesčius. Šįkart DELFI skaitytojas nufilmavo Kaune besiblaškantį briedį.

Didvyriškas poelgis: miško gaisre išgelbėtas elniukas (5)

Didvyriškas poelgis: miško gaisre išgelbėtas elniukas
Tauragės miškuose per daugiau nei per 50 val. kilo septyni miško gaisrai, kurių metu išdegė per 6 ha miško paklotės. Bendromis Tauragės APVG pajėgomis visi gaisrai užgesinti, šiuo metu vyksta budėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Nuomonė. Šalin šunis iš paplūdimių – šlapime maudysimės patys (176)

Nuomonė. Šalin šunis iš paplūdimių – šlapime maudysimės patys
Pagaliau Lietuvoje panaikinta higienos norma, draudžianti šunims maudytis vandens telkiniuose. Tačiau dar neprasidėjo vasaros sezonas, o šunų mylėtojų ir nemylėtojų karas jau užvirė pilnu tempu. Kol kas visi pliekiasi dėl būsimų šunų „pliažų” feisbuke, tačiau kautynės tuoj persikels į gyvenimą. Verdantys neapykanta keturkojams nepalaužiami: šunys – tai parazitai, ligų ir užkratų nešiotojai, kurie visur myža, šika, loja ir neleidžia ramiai ilsėtis.

Gyvūnų prieglaudą papiktino Pranckiečio skundas papildyta bendruomenės komentaru (83)

Gyvūnų prieglaudą papiktino Pranckiečio skundas
Gyvūnų prieglaudos VšĮ „Penkta koja“ savanorių viešas kreipimasis į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį apskriejo socialinius tinklus. Savanoriai teigia, kad V. Pranckietis po susitikimo su Linksmakalnio bendruomene, kurios teritorijoje yra įsikūrusi prieglauda, nusprendė parašyti skundą net neapsilankęs prieglaudoje. Tačiau šiuo klausimu, Seimo Pirmininkas bei Kauno rajono savivaldybė turi kitą nuomonę.

Po erkės įkandimo – kova už numylėto augintinio gyvybę (4)

Po erkės įkandimo – kova už numylėto augintinio gyvybę
„Tai buvo vienas sunkesnių atvejų mano karjeroje. Kai gavome iškvietimą atvykti apžiūrėti negaluojančios kalytės Mirtos, nesitikėjome, kad tai taps kova už gyvybę. Ir ne vieną, o devynias“, – TV3 laidos „TV pagalba“ studijoje Gerdai Žemaitei ir Edgarui Navickui pasakojo veterinaras Paulius Morkūnas.

Į pajūrį su keturkoju: kur jau šią vasarą Lietuvoje bus galima ilsėtis su savo augintiniais išvardyti konkretūs paplūdimio ruožai (46)

Į pajūrį su keturkoju: kur jau šią vasarą Lietuvoje bus galima ilsėtis su savo augintiniais
Dar prieš kelerius metus augintojų turėtojams, kurie planavo kartu su savo keturkoju draugu savaitgalį praleisti Lietuvos pajūryje, tokios trumpos atostogos buvo tikrų tikriausias galvos skausmas. Mat, kai kuriose savivaldybėse į paplūdimį buvo draudžiama vestis bet kokį gyvūną. Tačiau šie metai atnešė pokyčių: pajūryje išskirtos zonos žmonėms su augintiniais. Kiek tokių zonų yra ir kuriose vietose?

Pasieniečiai nufilmavo, kaip miške sėlina meška (28)

Pasieniečiai nufilmavo, kaip miške sėlina meška
Pastaruoju metu Lietuvoje lankosi „nelegalūs" svečiai. Štai ir vėl į Dzūkiją apsidairyti užsuko rudasis lokys, kurio viešnagę užfiksavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kameros.

Socialiniuose tinkluose plinta Vilniaus gatvėmis klaidžiojančio šerno nuotraukos (36)

Socialiniuose tinkluose plinta Vilniaus gatvėmis klaidžiojančio šerno nuotraukos
Tiems, kas ramiai vaikštinėja Vilniaus gatvėmis, reikėtų sunerimti. Miesto centre galima sutikti įvairaus plauko gyventojų – pavyzdžiui, kad ir kriuksintį keturkojį. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į feisbuke plintančias nuotraukas.

Iš balkono katę išmetęs vyras prieglaudoje sukėlė skandalą: grasino išdaužyti langus ir išžudyti darbuotojus (45)

Iš balkono katę išmetęs vyras prieglaudoje sukėlė skandalą: grasino išdaužyti langus ir išžudyti darbuotojus
Kas, jei ne šiuo metu šalyje galiojantys įstatymai, gali sustabdyti gyvūnų kankintojus? „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė teigia, kad dabartinėmis sąlygomis nesaugūs lieka ne tik augintiniai. Štai, jos teigimu, balandžio 28 d. į „Vyšnių sodą“ įsibrovė už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustas, agresyviai nusiteikęs vyras, siekęs susigrąžinti iš jo atimtus suluošintus gyvūnus.

Pakaunėje – įspūdingos šunų kinkinių lenktynės (2)

Pakaunėje – įspūdingos šunų kinkinių lenktynės
Šeštadienį Jadagonių kaime (Kauno r.) prasidėjo jau dešimtosios Tarptautinės šunų kinkinių varžybos. Dėl Kauno rajono mero taurės kovoja dalyviai net iš 10 šalių.

Veterinaras perspėja: jeigu miegate su augintiniu, išvalykite jam ir dantis (20)

Veterinaras perspėja: jeigu miegate su augintiniu, išvalykite jam ir dantis
Balandžio 25 d., trečiadienį, DELFI TV Gyvai tiesioginės transliacijos metu veterinarijos klinikos „Canis Felis“ gydytojas ir vadovas Justas Kantoravičius aiškino, kaip tinkamai rūpintis augintinių sveikata pirmaisiais jų gyvenimo metais, kad jie augtų stiprūs ir sveiki.

Gaila, bet tai nevirto stebuklu: katės žindytas kiškutis neišgyveno (10)

Gaila, bet tai nevirto stebuklu: katės žindytas kiškutis neišgyveno
Panevėžiečiai dalijasi neįtikėtina istorija, kuri parodo, kad gamtoje taip pat įvyksta stebuklų. Ar kas nors galėjo pamatyti, kad katė, ką tik atsivedusi kačiukų, į savo šeimą priims bejėgį, mažą, po automobilio avarijos našlaičiu tapusį triušiuką?