Dalyvavimas šunų parodose tapo visos šeimos pomėgiu

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Šuo
© A. Pelakausko nuotr.

Kompanijos „Purina“ komanda šį kartą kalbina Lietuvos pajūryje, Palangoje, gyvenančią Silviją. Ji su vyru visada žinojo, kad namuose gyvens ne vienas augintinis. Paaugus dukroms Lukrecijai ir Justinai, namuose apsigyveno dvi katės – Micė ir Garfildas bei įspūdingos išvaizdos akita Artis.

„Pirmas mūsų šeimos šuo buvo rotveileris, kuris „išėjo“ sulaukęs 10 metų. Įsigiję savo namus ir šiek tiek paaugus mergaitėms parsivežėme šarpėjų veislės kalytę, kurią, deja, dėl ligos teko užmigdyti sulaukusią 7 metų. Išsiskyrimas buvo labai skausmingas. Po šio skaudaus įvykio jau buvome nutarę, kad daugiau augintinių nebeturėsime.“

Nepaisydama tokio sprendimo pora neatsisakė vieno iš savo pomėgių – lankytis netoliese vykstančiose parodose. Vienoje jų Silvija atkreipė dėmesį į šalia šeimininkės gulintį didžiulį labai gražų šunį. Moteriai šio šuns žvilgsnis pasirodė labai skvarbus ir ypatingas. Priėjusi susipažinti su šunimi ir jo šeimininke, pora netrukus sužinojo, kad tai amerikiečių akita.

„Toliau viskas vyko žaibiškai. Grįžę namo dar tą patį vakarą ieškojome informacijos apie šią veislę. Pirmiausia žavėjo išvaizda, bet nemažai skaitėme ir apie gerus charakterio bei būdo bruožus. O jau galutinai nuginklavo maži šuniukai, kurių važiavome apžiūrėti pas veisėją. Važiavome su mintimi tik pasižiūrėti, bet, pamatę Artį, jo palikti nebegalėjome.“

Akita kilusi iš Šiaurės Japonijoje esančios Akitos prefektūros. Legenda byloja, kad akita buvo išveistas kaip vieno japonų didiko dovana imperatoriui, kurio gyvenamą teritoriją puldavo meškos, su kuriomis buvo sunku kovoti. Didikas, siekdamas imperatoriaus palankumo, maišydamas vilkus, mastifus, japoniškus špicus ir dar keletą veislių, išveisė didžiulius šunis, panašius į meškas, kurias jie turėjo medžioti. Dovana taip patikusi imperatoriui, kad jis įsakė kiekvienam savo samurajui turėti po akitos šunį. Sakoma, kad net 500 metų akitos šunį galėjo auginti išskirtinai tik imperatoriaus samurajai.

„Akitos šunys iš tiesų primena samurajus. Jie bebaimiai, išskirtinai atsidavę šeimininkui, tylūs ir išmintingi. Buvo net tikima, kad miręs samurajus atgimsta akitos kailyje. 19 amžiuje buvo leista akitos šunis auginti jau ne tik imperatoriaus aplinkos žmonėms. Šie šunys taip gražiai elgėsi su vaikais, kad žvejų kaimeliuose tėvai palikdavo vaikus jiems saugoti, kol patys žvejodavo. Šuo prižiūrėdavo, kad vaikai neišeitų iš namų ir saugodavo juos nuo pašalinių.“

Akitos šuo net buvo paskelbtas gyvuoju Japonijos paminklu ir turtu. Tačiau, prasidėjus II pasauliniam karui, akitos veislė ir vėl atsidūrė ant išnykimo slenksčio. Dėl maisto trūkumo buvo draudžiama laikyti šunis. Daug jų buvo žudoma dėl maisto, kailiai naudojami rūbams. Vienintelis būdas šeimininkams išsaugoti savo augintinius buvo leisti jiems pabėgti į kalnus ir miškus. Amerikos karo veteranai pasakojo, kad okupavus Japoniją labai daug akitos šunų išeidavo iš miško, kareiviai juos jaukinosi ir vežėsi į Ameriką.

„Šios veislės šunų tikrai nemažai yra ir Lietuvoje. Tačiau mes net ir savo miestelyje vos ne kasdien susiduriame su nustebusiais žmonių žvilgsniais ir klausimais, kas tai per veislė. Manau, taip yra todėl, kad dauguma amerikiečių akitų gyvena sodybose, nuosavuose kiemuose ir mažai jų kasdien vaikšto miesto gatvėmis kaip mūsiškis. Mes gyvename kotedže, lyg ir galime paleisti šunį pasilakstyti kiemelyje, bet jam tiek tikrai neužtenka. Be to, šuniui reikalinga socializacija. Todėl kasdien mažiausiai du kartus einame pasivaikščioti. Daugelis sutiktų žmonių prašo leidimo paglostyti šunį, šnekina, pamatę mus pradeda šypsotis.“

„Turbūt vienintelis stereotipas, su kuriuo esame susidūrę, – tai net patyrusių dresuotojų nuomonė, kad akitos labai užsispyrę ir sunkiai dresuojami. Sutinku, kad jie labai tvirto charakterio ir prievarta pasiekti šio šuns paklusnumą gali būti labai sunku. Mes patys esame tik už teigiamą šuns skatinimą dresuojant, todėl tikrai nesunkiai pavyko išmokyti Artį pagrindinių komandų. Esame susidūrę su jo užsispyrimu, bet visada pavyksta jį įveikti švelnumu, skaniukais. O šuo tikrai ypač protingas, greitai suvokia, ko iš jo prašoma.“

Silvija „Purinos“ socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ komandai pasakoja, kad jos su vyru pomėgis lankytis parodose atsiradus Arčiui tapo hobiu ir šeimos laisvalaikio praleidimo forma. Pradžioje pora susidūrė su informacijos stygiumi, nebuvo aišku, kaip reikia dalyvauti parodose, kokie keliami reikalavimai, kokia speciali dresūra reikalinga, kokie pirminiai teisėjų įvertinimai būtini ir pan. Pirmojoje parodoje Silvija dalyvavo, kai Arčiui buvo daugiau nei metai. Pirmosiose parodose augintinis titulų nelaimėjo, bet buvo teigiamai įvertintas, šeimininkai sužinojo galimas perspektyvas. Būtent ši informacija „užkabino“ užsiimti šia veikla ir toliau.

„Buvo vasara, puikus laikas savaitgalius, kai vyksta šunų parodos, praleisti gamtoje su šeima. Apvažiavome visas parodas mūsų regione. Kuo toliau, tuo geriau sekėsi. Vasarai baigiantis Artis tapo Lietuvos jaunimo klasės čempionu. Parodos tapo galimybe aplankyti ne tik įvairius Lietuvos miestus, bet ir artimą užsienį. Aišku, keliauti niekas netrukdė, kol nevažiuodavome į parodas, bet būdavo sunkiau susiplanuoti maršrutą. Dažniausiai pasirinkdavome tiesiog pasyvų poilsį prie artimiausio ežero. Šunų parodomis dabar labai domisi ir jaunesnioji dukra, ji beveik visada važiuoja kartu.“

Silvija pasakoja, kad jų šeima iš tiesų labai daug laiko praleidžia kartu su šunimi, stengiasi, kad jis galėtų pramogauti ir leisti laiką kartu. Poros draugai mielai į svečius kviečia ne tik Silviją su vyru, bet ir Arčį, nes jis neatsiejama kompanijos dalis. Pradėjus dalyvauti parodose, atsirado naujų bičiulių ir draugų ratas, kurį vienija meilė šunims. Socialiniais tinklais nesunku palaikyti ryšį ir bendrauti su akitos augintojais kitose pasaulio šalyse, džiaugtis pasiekimais ir pergalėmis. Pasikeitęs gyvenimo būdas tapo kokybiškesnis ir turiningesnis.

„Mano patarimas būtų rinktis augintinį atsakingai. Jei nesvarbu, koks šuniukas, tiesiog priglausti vieną iš prieglaudos našlaitėlių. O jei norisi tam tikros veislės šuns, tokį įsigyti iš atsakingų veisėjų. Prieš tai, žinoma, gerai išstudijavus veislės ypatumus, įvertinus ne tik tokio šuns auginimo džiaugsmus, bet ir sunkumus.“

Užsakymo nr.: PT_73457044

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai (15)

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai
Atšalus orams, gatvėje pastebime ne tik šilčiau apsirengusius žmones, bet ir keturkojus. Nors anksčiau tokį vaizdelį palydėdavo žmonių krizenimas, šiandien į tai žiūrima rimčiau, o specialistai netgi dalinasi rekomendacijomis, kokiai temperatūrai esant šuniui reikėtų parūpinti ne tik aprangą, bet ir batus. O kaip savo augintinius rengia miestiečiai?

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai (48)

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai
Į DELFI redakciją kreipėsi Klaipėdos „Nuaru“ pasipiktinusi Leila Lukoševič. Moteris teigia, kad prieš porą mėnesių ji išgelbėjo kalytę ir atidavė ją „Nuarui“, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad prieglaudoje iš gyvūno liko tik griaučiai. Leilai kelia didelį susirūpinimą gyvūnų laikymo sąlygos „Nuare“, tuo metu šio atstovai atsako, kad kalytę nualino jai taikytas gydymas.

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (3)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (161)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (9)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (273)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.