Pasak UAB „Nuaras“ direktorės Jurgitos Gustaitienės, didžiausia gyvūnų problema šiuo metu – lauke pririšti prie būdos gyvenimą leidžiantys gyvūnai.
„Tai ne tik sušalę, bet ir alkani, susivėlę gyvūnai. Matome didelę problemą šiuo metu tokių, kuriuos mes vadiname išgelbėtais nuo būdos su lenciūgu“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo J. Gustaitienė.
Pasak jos, atrodo, kad žmonės per šalčius pamiršta, jog lauke gyvenančiais augintiniais reikia pasirūpinti, arba tiesiog nežino, kaip tai daryti tinkamai. Pasak „Nuaro“ vadovės, iš tokių sąlygų šunys į prieglaudą patenka įvairios būklės: peralkę ir gerokai sulysę, sušalę, neprižiūrėtos išvaizdos, ištroškę.
„Kai kurie žmonės nesupranta, jog vanduo prie neigiamos temperatūros užšąla, reikia gyvūnus pagirdyti. Atvykę pas mus dalis gyvūnų tiesiog godžiai laka. Būdose nėra šiaudų, kartais ten įdedami skudurai, kurie šuniui ne padeda, o tik kenkia. Gyvūnai negauna riebesnio maisto, nes kai yra šalta, reikia padidinti normą, reikia įdėti daugiau riebaus maisto, kad gyvūnai turėtų energijos. Mūsų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje mirga pranešimai apie gyvūnus, kurie buvo išgelbėti. Šiuo metu tai yra didžiausias skaudulys“, – šių dienų realijomis dalijosi J. Gustaitienė.
Pranešimų gausa
J. Gustaitienė pasakojo, kad šiemet skambučių ir pranešimų apie baisiomis sąlygomis laikomus prie būdos pririštus gyvūnus sulaukia itin daug. Atrodytų, jog problema kaip niekad opi. Visgi galima įžvelgti ir teigiamą tendenciją.
„Kažkodėl šiemet tai labai aštri problema. Galbūt dėl to, kad viešumoje mes pradėjome daugiau kalbėti apie tą žalą, kai šuo yra rišamas grandine, ir tiesiog žmonės pradėjo labiau atkreipti dėmesį. Aš tikrai galiu pasakyti, kad per tiek darbo metų pirmą kartą taip aktyviai žmonės praneša“, – stebėjosi J. Gustaitienė.
Pašnekovė pasakojo, jog skambučių ir pranešimų sulaukia ir iš seniūnijų, ir iš gyventojų. Ji pasidžiaugė, kad vis daugiau šunų pavyksta paimti iš tokių gyvenimo sąlygų, kiekvieno gyvūno istorija yra individuali.
„Iš vienos pusės aš sakyčiau, kad tai yra gerai, nes žmonės pastebi, anksčiau jie galbūt abejingai net nesusimąstydavo, kaip tas šuo gyvena. Juk jis turi būdą, gyvena namo kieme, yra šeimininkai, sėdintys šiltai namo viduje... Kažkaip nesusimąstydavo, kad ne tokios turi būti gyvūno gyvenimo sąlygos. Dabar žmonės jau kitaip reaguoja. Aš manau ir labai tikiuosi, jog žmonių sąmoningumas didėja“, – samprotavo J. Gustaitienė.
Namų gali ir nerasti
Tačiau net ir išgelbėtų šunų ateitis ne visada būna aiški ir šviesi. Prie būdos pririšto šuns gyvenimas sunkus ne tik per šalčius, dažnas jų nematė pasaulio toliau, nei leidžia nueiti grandinės ilgis, o ir patys šeimininkai kontakto su keturkoju turi tiek, kiek užtrunka jiems įdėti maisto ar įpilti vandens.
„Žmonės sako, kad pas juos atklydo šunys, atvažiuoji ir pamatai tris didelius šunis, bėgiojančius po kiemą su grandinėmis. Mes puikiai suprantame, kad trys šunys negali atklysti į vieną sodybą, jie ten gyveno. Bet mes daug klausimų nekeliame, gyvūnus paimame. Blogiausia yra tai, kad tokie gyvūnai nėra socializuoti, jie bijo vandens, garso, jie nežino, kaip elgtis patalpoje, nėra galimybės jų išvesti pasivaikščioti. Jie absoliučiai nėra socializuoti“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė.
Nors specialistai su tokiais keturkojais pradeda dirbti vos tik šie atsiduria prieglaudoje, kada pavyks surasti jiems namus – prognozuoti sunku.
„Nežinau, kada tokius šunis galėsime dovanoti. Tai yra opi problema. Kai gyvūnas patenka iš kitokių sąlygų, kartais net tą pačią dieną iškeliauja namo, kartais prieglaudoje pabūna keletą dienų. Tačiau visą gyvenimą su grandine praleidusių šunų perspektyvos būti padovanotiems yra labai miglotos“, – liūdnomis perspektyvomis dalijosi J. Gustaitienė.
Pasak J. Gustaitienės, tokie gyvenimo su žmonėmis įgūdžių neturintys šunys artimiausiu metu užkimš prieglaudas, o juos dresuoti, socializuoti reikės mėnesių.
Kartais tenka migdyti
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) taip pat vis garsiau kalba apie žiaurų grandinėmis prie būdų pririštų keturkojų likimą. Pranešime spaudai skelbiama, kad per pastaruosius kelerius metus VMVT specialistai fiksavo bent šešis itin skaudžius atvejus, kai šunys buvo aptikti jau išsekę, negalintys pajudėti dėl aplink tvoras ar medžius apsisukusių grandinių. Kai kurie buvo palikti pririšti prie tvorų, vietoje antkaklių – apvyniotos grandinės. Keliais atvejais dėl itin blogos gyvūnų būklės teko gyvūnus užmigdyti.
Kai kuriais atvejais pakanka sugriežtinti tokių laikytojų kontrolę, įpareigojant juos pagerinti laikymo sąlygas gyvūnams, konsultuojant bei edukuojant. Inspektoriai kaip problemą dėl netinkamo rūpinimosi gyvūnais dažniausiai įvardija elementarių žinių apie gyvūno poreikius trūkumą, perimtą blogą elgesį iš aplinkos.
Didžiausia problema – paklydėliai
Dar viena problema opi šių dienų problema – per šventes pabėgę gyvūnai. Nors didžioji dalis prieglaudų prieš Kalėdas ir visą šventinį periodą gyvūnų stengiasi neatiduoti, kad šie netaptų dovanomis, po Naujųjų metų tiek prieglaudose, tiek gatvėse namų neturinčių ar nerandančių keturkojų skaičius išauga.
„Mes niekada neatiduodame savo gyvūnų nuo gruodžio 22 iki sausio 6 dienos, kol viskas neaprimsta. Per šventinį laikotarpį nepasakyčiau, kad pasiklydusių gyvūnų labai padaugėja, bet po Naujųjų metų vos spėjame važiuoti“, – pasakojo VšĮ „Būk mano draugas“ direktorė Galina Kučinskienė.
Pašnekovė pasakojo, jog dažniausiai nuo sausio 5 dienos pasipila pranešimai apie pastebėtus gatvėmis besišlaistančius gyvūnus.
Panašia patirtimi dalijosi ir „Nuaro“ vadovė. Prieglauda taip pat stengiasi kalėdiniu periodu gyvūnus atiduoti tik itin tvirtai įsitikinus, kad gyvūnas netaps kalėdine dovana. Visgi šią problemą, pasak J. Gustaitienės, taip pat galėtų išspręsti gyvūnų ženklinimas.
„Į prieglaudą patenka tik neženklinti gyvūnai. Turime įstatymą, tačiau jis yra nekontroliuojamas ir nevykdomas. Jeigu augintinis turėtų mikroschemą, mes labai lengvai pamatytume, kas jį padovanojo, kam padovanojo, ir tada nereikėtų kurti legendų, iš kur gyvūnas atsirado“, – apleistą įstatymo vykdymą kritikavo J. Gustaitienė.
Pasak jos, gyvūnai dažniausiai pabėga išsigandę fejerverkų keliamo garso, o situacijos negelbėja ir šeimininkų neatsakingumas.
„Didelė problema yra būtent fejerverkų sukelto triukšmo išsigandę ir pabėgę gyvūnai. Tokių yra labai daug, net katės tarp jų. Kai kurie žmonės kates ir šunis net vedasi kartu su savimi fejerverkų pasižiūrėti, kodėl – aš negaliu pasakyti. Dalis gyvūnų atsirado, visgi tikrai ne visi. Kai kurie žūva po automobilio ratais, išsenka, kai kurie vis dar ieško namų, šlaistosi gatvėmis", – kalbėjo J. Gustaitienė.
Ji pasidalijo viena itin skaudžia istorija.
„Turėjome istoriją, kad reikėjo atvažiuoti pasiimti šuns lavono. Atvykęs darbuotojas rado gyvūnėlį ledo gabale. Mums kilo įtarimas, kad jis greičiausiai nuskendo, atšildėme jį, radome mikroschemą. Paaiškėjo, kad gyvūnas išties buvo pabėgęs. Tai įvyko kalėdiniu periodu, kai buvo šaudomi fejerverkai“, – kraupią istoriją pasakojo J. Gustaitienė.
Pajus ir pavasarį
Nors šiuo metu didžiausias sopulys šalčio iškankinti šunys, gyvūnų globos specialistai skambučių sulaukia ir dėl kačių.
„Šiuo metu pas mus dažniau patenka šunys, tačiau taip pat turime labai daug skambučių ir dėl kačių. Jei žmonės ir maitino laukinę katę, jie mato, kad šiuo metu yra minus dešimt ir daugiau laipsnių, žmonės sako, kad katėms šalta, priimkite į prieglaudą“, – pasakojo J. Gustaitienė.
Visgi visų benamių kačių įstaigos priimti negali, o didžiausias galvos skausmas tai, jog dėl šalčio kačių sterilizuoti negalima.
„Dabar yra šalta, kačių negalima sterilizuoti, o jau vasario mėnesį katės morčiuos, o kovo balandžio mėnesį mes jau turėsime mažų kačiukų, vėl turėsime kačių populiacijos padidėjimą“, – apie laukiančias problemas pasakojo „Nuaro“ vadovė.
