aA
Birželio 12 d. Senojoje Zapyškio bažnyčioje pirmą kartą vyko Geriausių 2019-2020 metų kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių restauravimo darbų konkurso pristatymas visuomenei. Rimtas renginys pavadintas šmaikščiu pavadinimu „Kultūros gydytojai“ sutraukė gausų būrį paveldo mylėtojų.
„Kultūros gydytojai“
„Kultūros gydytojai“
© Kastyčio Laužadžio nuotr.

Besidominčių paveldo išsaugojimu aktyvių piliečių skaičius kasmet auga. Todėl jau daug metų geriausių restauravimo darbų konkursą rengianti Lietuvos Respublikos restauratorių sąjunga nusprendė įtaukti į peveldo restauravimo gilesnį pažinimą ir visuomenę, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Mokslinės metodinės tarybos Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos pirmininkui Mariui Daraškevičiui pasiūlius, nuspręsta surengti viešą konkursui pateiktų darbų aptarimą. Anot M. Daraškevičiaus, jei paveldo vertybė restauruota nepriekaištingai, tai darbus atlikęs restauratorius paprastai lieka didingo kūrinio šešėlyje, nepastebimas. Tačiau pats „gydymo“ procesas yra ne mažiau įdomus nei „pasveikęs ligonis“. Todėl ir buvo nuspręsta visiems besidomintiems paveldo išsaugojimu papasakoti kaip išties vyksta „nematomas“ restauratoriaus darbas.

Konkursui buvo pateikti keturios 2019-2020 m. restaurautos kilnojamos kultūros vertybės – Vilkiškių dvaro krosnys, Zapyškio bažnyčios sienų tapyba, bajorų Karpių genealoginis medis ir medinis kryžius su koplytėle.

„Alper i Šapiro“ – žydų gamintas architektūrinės keramikos dekoras krosnims, židiniams Vilniuje ir Lietuvos dvaruose

Į renginį susirinko nemenkas būrys Lietuvos bajorų palikuonių, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narių. Tai nestebina, nes pirmąjį darbą – Vilkiškių dvaro architektūrinės keramikos koklines krosnis – pristatė dailininkė, keramikė-restauratorė Aelita Bielinytė, kuri taip pat priklausanti šiam kilmingųjų būriui.

Restauratorė A. Bielinytė per savo daugiau nei 30 metų karjerą prikėlė naujam gyvenimui virš 400 krosnių istoriniuose pastatuose, tarp jų ir ne viename dvare. Vilkšikių dvaro krosnys pasiekė šiuos laikus iš XIX amžiaus pabaigos stipriai nukentėjusios – padengtos sienų dažais, suskilusios ar net netekusios puošnių dalių.

Restauratorei ne tik pavyko prikelti Vilkiškių dvaro krosnis naujam gyvenimui, tačiau ir atributuoti koklius – krosnies-židinio karūnos detalėje rastas gamintojo įspaudas „Alper i Šapiro“ atskleidžia, kad kokliai bei detalės pagaminti senosios Lietuvos istorinėse žemėse, Mogiliavo srityje, žydų Elijo Alperovičiaus ir Abraomo Šapiro koklių įmonėje 1893–1898 metais. Šio gamintojų krosnių, židinių yra išlikę ir Vilniuje, tad remiantis analogais buvo imanu atkurti ir neišlikusias Vilkiškių dvaro krosnių dalis.

Graužikai, drėgmė ir laikas – negailestingas bajorų Karpių genealoginiam medžiui

Kitas pristatytas darbas ypač sudomino visus besidominčius savo šeimos istorija. Tai XIX amžiaus viduryje sukurtas bajorų Karpių genealoginis medis. Beveik trijų metrų aukščio ant popieriaus sukurtą šeimos istoriją restauravo Lietuvos Nacionalinio Dailės muziejaus Prano Gudyno restauratoravimo centro meno kūrinių ant popieriaus aukščiausios kategorijos restauratorius Paulius Zovė su pagalbininkais.
Daugiau nei pusantro šimto metų kūrinys buvo stipriai deformuotas, sulamdytas. Atidžiau apžiūrėjus, galima numanyti, kad ritinys laikytas drėgnose sąlygose. Vietomis popieriaus paviršinis sluoksnis nuplėštas, pažeisti piešinio fragmentai. Pakraščiuose matyti smulkios graužikų dantų žymės. Visgi kūrinį pavyko restauruoti ir šiuo metu jis saugomas Biržų krašto muziejuje „Sėla“, o jo kopiją galima išvysti nuolatinėje ekspozicijoje.

Konservuota viena iš seniausių Lietuvoje sieninė tapyba

Pati renginio vieta nebuvo atsitiktinė. Vienas iš aptariamų restauruotų darbų buvo pačioje gotikinėje XVI a. pirmoje pusėje statytoje Senojoje Zapyškio bažnyčioje. Šio objekto sienų tapybą tyrė, konservavo ir restauravo viena garsiausių Lietuvoje sienų polichromijos specialisčių Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė, kartu su restauratore Lina Rimkevičiene bei gausiu būriu padėjėjų.

Tyrimo metu pavyko užfiksuoti tris pagrindinius sienų tapybos etapus. Pirmasis pristato XVI amžiaus vidurio gotikos stiliaus sienų tapybą, antrasis – tapytas baroko metu XVIII amžiuje, tai išlikęs vienas dešinėje pusėje po vargonų choru konsekracijos kryžius, sienų tapybos likučiai, o trečiasis – tai XIX amžiaus antros pusės tapyti devyni konsekracijos kryžiai.

Išlikusius pirmojo gotikinio ir antrojo barokinio etapų sienų tapybos fragmentus ir
likučius pavyko konservuoti. Trečiojo etapo tapytų konsekracijos kryžių išlikimo lygis
skirtingas, ištrupėjusias ar sunykusias vietas teko atkūrti, remiantis gerai išlikusiais
fragmentais ir detalėmis. Labiausiai džiugina tai, kad gotikinio laikotarpio sienų tapybą galima priskirti vienai iš seniausių Lietuvoje – ikitridentiniam laikotarpiui (iki 1545 m.).

Lietuvos pakelėse – spalvingi kryžiai ir koplytėlės

Paskutinysis pristatytas darbas – kryžius su koplytėle – buvo pastatytas 1940 metais Vytautų kaime. Ant stiebo esantis užrašas „Vilniaus sugrąžinimo proga Vytautų būrys 1940. 05. 13.“ atskleidžia, kad liaudies meistro Antano Sorakis (1886-1951) kryžius buvo sukurtas Vilniaus atgavimo intencija.

Nors kryžius nėra itin senas, tačiau laikas jam buvo ypač negailestingas: mediena suskilinėjusi, paviršius sutrūnijęs, pagrindo srityje suminkštėjusi. Šį iš ąžuolo ir pušies medienos sukurtą puspenkto metro aukščio kryžių su kkoplytėle „gydė“ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai Rolandas Vičys ir Laima Kruopaitė. Restauruojant kryžių buvo pažalinti nešvarumai, sutvirtinta mediena ir polichromija. Atskirų dalių tvirtinimui naudoti tik mediniai kaiščiai, apseita be metalinių vinių. Dabar kryžius saugomas ir eksponuojamas Lazdijų krašto etnografinėje Prano Dzūko sodyboje.

Susirinkusiuosius nustebino senųjų Lietuvos kryžių spalvingumas. Šiandien mes pripratę prie natūralaus medžio kryžių, todėl klausytojai stebėjosi, kad, pasak R. Vičio, anksčiau šie kryžiai buvo gana spalvingi, o Lietuvos pakelių kraštovaizdyje nereti buvo melsvos dangaus spalvos kryžiai.

Restauratorius – kultūros gydytojas baltu chalatu

Pristačius šių keturių Lietuvai svarbių kultūros vertybių „gydymo“ eigą renginio pavadinimas „Kultūros gydytojai“ atsiskleidė. Dalyviai stebėjosi, kad restauratoriai laboratorijose ir dirbtuvėse ne tik naudoja įrankius, panašius į gydytojų, bet ir atrodo kaip gydytojai – dėvi baltus chalatus.

Geriausių 2019-2020 metų kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių restauravimo darbų konkurso rezultatai ir apdovanojimai vyks š.m. birželio 18 d. Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilyje, tarptautinės praktinės-mokslinės konferencijos „Kultūros paveldo aktualijos: patirtis, inovacijos, partnerystė“ metu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

„Eragono“ autorius Christopheris Paolini: niekada nesu skridęs ant drakono. Apmaudu

Prieš dešimtmetį amerikietis Christopheris Paolini Guinnesso rekordų knygoje buvo įrašytas kaip...

Mockus švenčia jubiliejų – iškiliam kino kūrėjui sukanka 90 metų

Liepos 31 d. Lietuvos kino operatorius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Algimantas Mockus...

Į Druskininkus sugrįžta teatras: absurdo grimasos, poezijos ir meilės ilgesio natos

Rugpjūčio 5 – 15 dienomis Druskininkuose įvyks jau septintasis tarptautinis teatro festivalis...

Džiazo mylėtojų lauks net 12 nemokamų koncertų Klaipėdoje

Rugpjūčio 5–8 dienomis vyksiantis XXVII Klaipėdos pilies džiazo festivalis šiemet klausytojams...

NDG naujos parodos „Fotoblokas“ ir „Galimybė meilei“: netekus galūnės, ji skauda

Dalyvavusieji penktadienį Nacionalinėje dailės galerijoje ( NDG ) surengtoje spaudos konferencijoje...

Top naujienos

Sekmadienį per sieną perėjo rekordinis nelegalų kiekis: jie plūsta be perstojo (683)

Sekmadienį, rugpjūčio 1-ąją, Lietuvą užgriuvo tokia nelegalų banga, kokios iki šiol dar...

Šimtus žmonių į vieną ratą suburianti Laurita Peleniūtė: dabar jaučiuosi kaip kokia antikvarinė moteris (2)

Jei kada nors bet kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje nuo kalno ar upės išgirsite atsklindantį...

Negailestingi burtai: olimpiados ketvirtfinalyje – pasaulio ir olimpinių čempionų akistata (6)

Ispanijos vyrų krepšinio rinktinei brangiai kainavo pralaimėjimas slovėnams paskutinėse Tokijo...

Lukašenkos primesta ataka Lietuvoje: po trijų mėnesių galime turėti gerokai pasikeitusią situaciją (381)

Ar Lietuva sugebės atremti Lukašenkos primestą pabėgėlių ataką? Atsargos pulkininkas Arvydas...

Medis, ant kurio nutūpę paukščiai žūva žiauriose kančiose, tačiau jame visada pilna lizdų: mokslininkai tai vadina fenomenu (1)

Daugumos augalų ateitis priklauso nuo paukščių ir vabzdžių, kurie platina jų sėklas. Augalai...

Pavyzdinga ispanų gynyba prieš Dončičių vaisių nedavė: Slovėnija – vis dar nesustabdyta (107)

Nors Lukai Dončičiui šįkart teko ne mėgautis krepšiniu, o kentėti, Tokijo olimpinių žaidynių...

„Eurovizijoje“ Baltarusijai su Kirkorovu atstovavęs Dima Koldunas nusprendė nebetylėti: prodiuseriai apgavo ir bandė kenkti

Šeštą vietą 2007 metais vykusioje „ Eurovizijoje “ užėmęs Dmitrijus Koldunas išlieka...

Nuvarginto pasaulio laukia pribloškianti akistata su realybe: tai dar ne galutinis pandemijos scenarijus (29)

Vos prieš kelias savaites atrodė, kad didžioji pasaulio dalis ruošiasi atsisveikinti su COVID-19 .

Pajūryje apvogta Stano šeima: apie vieną detalę gudrumu nepasižymintys nusikaltėliai nepagalvojo, todėl jiems pateiktas ultimatumas (115)

Pastaruoju metu vis dažniau vagišių aukomis tampa pajūryje laiką leidžiančios garsenybės....