Naujoji kelių šimtų kvadratinių metrų neofreska atsirado gerai matomoje vietoje prie Neries krantinės – ant A. Juozapavičiaus g. 9 esančio pastato, kurio sieną meno kūriniui dovanoja Turto bankas.

Neofreska „Nezlamna“ – jungtinis Lietuvos, Ukrainos ir Estijos kūrėjų projektas, dedikuotas nepalaužiamam Ukrainos žmonių ryžtui ginti savo Laisvę, bendruomenes ir tautas telkiančio nematerialaus kultūros paveldo svarbai. Freską įgyvendino ta pati komanda, kuri pernai vadinamuosius Maskvos namus pavertė Ukrainos tvirtybės simboliu, sukūrusi neofreską „Do peremogi / Iki pergalės“. Pastaroji freska šiuo metu ruošiama aukcionui.

Renginio atidaryti į sceną vedėja – pabėgėlė iš Ukrainos, prieglobstį radusi Lietuvoje, ir aktyvistė Svitlana Zalužna – pakvietė Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos pavaduotoją Viktorą Hamockį. Jis dėkojo susirinkusiems žmonėms ir pabrėžė, kad naujoji freska simbolizuoja Ukrainą, kokia ji buvo, yra ir bus.

Nepalaužiamos dvasios įprasminimas

„Nors karas – visa griaunanti jėga, nuolatinių bombardavimų alinamoje Ukrainoje gyvenimas nesustoja, žmonės gyvena, dirba, mokosi, kuria. Tokia nepalaužiama Ukrainos tvirtybė ir stebina, ir įkvepia mus visus nepavargti, toliau palaikyti šią valstybę sunkiame kelyje į pergalę ir padėti jai atstatyti tai, kas buvo sugriauta. Būtent apie tai nuo šiol kiekvienam, einančiam Neries krantine Vilniuje, primins ir pasauliui žinutę apie Lietuvos ir Estijos nenuilstamą palaikymą agresoriaus alinamai šaliai siųs Ukrainos žmonių stiprybę ir nepalaužiamą dvasią įamžinusi freska „Nepalaužiama / Nezlamna“, – sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Pasak projekto vienos organizatorių ir menų agentūros „Artscape“ įkūrėjos ir vadovės Aistės Ulubey, šis kūrinys – tai gyvas įrodymas, kad menas gali ne tik skleisti stiprias žinutes pasauliui, bet ir burti dideles bendruomenes. „Nezlamna“ neofreska suvienijo Lietuvoje, Ukrainoje, Estijoje kuriančius menininkus, pritraukė būrį organizacijų ir sutelkė Lietuvoje gyvenančią ukrainiečių bendruomenę“, – teigia A. Ulubey.

„Per visus šiuos Rusijos vykdomo karo metus mes visi Lietuvoje mintimis, maldomis, mažais ar dideliais asmeniniais prisidėjimais buvome ir esame kartu su Ukraina. Ši freska, sukurta bendromis Ukrainos, Lietuvos ir Estijos gabių ir kūrybingų žmonių pastangomis, neatsitiktinai atsidūrė mūsų sostinėje, tikiu, kad ji bus tarsi savotiškas tiltas, jungiantis Lietuvos ir Ukrainos žmonių širdis ir liudijantis mūsų bendrystę“, – renginyje sakė viena projekto organizatorių Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato vadovė Miglė Mašanauskienė.

Freskos centre matome tą pačią savanorę iš Zaporižios, Tetianą Drobotią, pernai „užkariavusią“ vadinamuosius Maskvos namus. Dabar ji vaizduojama stovinti ant uolos Zaporižios apylinkėse. Čia įamžintos karo realijos – freskai sukurti panaudota nuotrauka iš fotografės Elenos Titos nuotraukų serijos, padarytos Zaporižioje po to, kai Rusija susprogdino Kachovkos užtvanką.

Meno galia suburti

„Daugeliui karas tapo dalimi kasdienio žinių srauto, rutina. Karas nėra rutina. Meno kalba yra unikali ir galinga. Ji gali žmogų pasiekti per širdį ir apeiti rutinos barjerus. Apie tai ir kalbame su tarptautine komanda iš Lietuvos, Ukrainos ir Estijos. Apie Ukrainą, kuri nepalūžta ir nepasiduoda. Ir ji nugalės. O kuo daugiau jai padėsime mes, tuo greičiau ateis pergalė“, – sakė projekto meno vadovė Lina Šlipavičiūtė.

Tetiana ant scenos įžengė pasipuošusi specialiai šiai freskai Ukrainos dizainerių sukurtu kostiumu kartu su nuotraukos autore Elena. Tautinio kostiumo interpretacijoje matoma ir vyšyvanka. Tai itin svarbi ukrainiečių kultūrinės tapatybės dalis, ypač didelę simbolinę prasmę įgavusi per 2014 m. Maidano sukilimą ir Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Menininkės dėkojo už nesustojantį palaikymą Ukrainai. „Visų pirma, tai projektas, menas, kuris rodo Ukrainos grožį, nepaisant vykstančio karo. Tuo pat metu jis neša žinią apie stiprų Ukrainos identitetą ir grožį vykstant karui bei mūsų kovą už laisvę, demokratiją, geresnę ateitį be grėsmės iš Rusijos. Karo sąlygos taip pat padeda suprasti, kas tu esi, kur tavo širdis, kur yra tavo namai ir gimtoji užuovėja – tai suteikia orumą ir identitetą. Ši neofreska „Nezlamna“ yra apie viltį, grožį, net jei sunku, mes nesustosime ir išliksime stiprūs būdami kartu“, – sakė Tetiana Drobotia.

Šiemet sukanka 20 metų, kai buvo priimta UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencija (2003). Šia proga visame pasaulyje vyksta iniciatyvos, skirtos gyvosios tradicinės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojams, palaikytojams ir kūrėjams.

Didelio formato meno kūrinys ant Turto bankui priklausančio pastato sienos perkeliamas naudojant unikalų Estijos menininkų ir inžinierių kolektyvo „Robot Muralist“ sukurtą išradimą – robotą „Albertą“.

Neofreska – tai tarptautinės kūrybinės grupės (menų agentūra „Artscape“ (Lietuva), Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, meno laboratorija „Kiaurai sienas“ (Lietuva), visuomeninė organizacija „Postlomograafia klubi“ (Estija) ir nepriklausomos kūrėjos iš Ukrainos ir Lietuvos (Lina Šlipavičiūtė, Tetiana Drobotia, Elena Tita) meno kūrinys, skirtas Ukrainai ir jos žmonėms.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir VĮ Turto bankas.

Organizatoriai: menų agentūra „Artscape“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija
Partneriai: menų laboratorija „Kiaurai sienas“, „Go Vilnius“, UA+LT-TULA
Kūrybinė ir gamybinė grupė:
Neofreska: meno vadovė Lina Šlipavičiūtė (Lietuva), „Robot Muralist“ (Estija), modelis Tetiana Drobotia (Ukraina), fotografė Elena Tita (Ukraina)
Kostiumas: suknelė ir karoliai – dizaineris Georgijus Lvovas (Ukraina), vainikas – Natalija Boiko (Ukraina), kostiumo konsultantas – istorijos mokslų daktaras, socialinės antropologijos ekspertas, Zaporižios nacionalinio universiteto Istorijos katedros docentas Serhijus Bilivnenko (Ukraina)

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt