Laidoje buvo kalbama apie Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias dvikalbes vietovardžių lenteles, parašytas valstybine lietuvių ir kitos tautos gimtąja kalbomis. Šiuo atveju, diskutuota apie Vilniaus rajono teritorijoje esančiose gyvenvietėse – Ažulaukėje ir Bieliškėse – naudojamus vietovardžius lietuvių ir lenkų kalbomis.
Rašte meras R. Duchnevič atkreipia dėmesį į tai, kad VKI viršininkas A. Valotka šioje laidoje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. atsakydamas į žurnalisto-laidos vedėjo klausimą, ar minėtų gyvenviečių vietovardžiai nurodyti tik lenkų kalba, inspekcijos vadovas atsakė, kad „taip“.
„Pažymiu, kad Ažulaukės ir Bieliškių vietovardžių lentelėse pavadinimai yra nurodyti valstybine lietuvių ir lenkų kalbomis. Todėl toks atsakymas neatitinka tikrovės. Be to, Audrius Valotka kalbėdamas apie mūsų rajono vietoves išsakė tokius teiginius, kaip „markiruota lenkiška okupacinė zona“, „tai yra okupacinė zona, kurioje vyko nuožmi polonizacija lietuvių“, o apie Lietuvoje gyvenančių lenkų tautybės asmenis sako, kad „na, ir kas, kad nori“, – sako R. Duchnevič.
Pasak mero, negana to, A. Valotka lygina Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, t.y. Vilniaus rajone esančias gyvenvietes, su prorusiškų separatistų užimtu Donbasu (regionas Ukrainoje. Rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „okupantas“ nurodomas kaip tas, kas vykdo okupaciją, yra grobikas.
Mero teigimu, A. Valotka tap pat pavartojo neetišką teiginį kalbėdamas apie ženklų pastatymą mūsų šalyje sugretindamas žmones su ne šios Žemės gyventojais, o su įsivaizduojamomis būtybėmis: „<...> nesvarbu, ar žmonės, ar marsiečiai pastatė. Jokio skirtumo nėra“.
„Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Apie 16 proc. mūsų šalies gyventojų priklauso įvairioms tautinėms mažumoms, tarp kurių gausiausi yra Lietuvos lenkai. Kitą dalį sudaro rusai, baltarusiai, žydai, ukrainiečiai ir kitų tautybių asmenys. Visų jų indėlis į Lietuvos valstybę, jos kultūrą ir klestėjimą yra didžiulis. Todėl turime dėti visas pastangas, kad jie jaustųsi ne atstumtais, svetimais, šiuo atveju – net priešinami su lietuviais, o priešingai – visateisiais viešojo gyvenimo dalyviais ir valstybės kūrėjais“, – tęsia R. Duchnevič.
R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A.Valotkos išsireiškimai kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos bei Lenkijos valstybių.
„Audriaus Valotkos palyginimai gali būti suprasti mūsų ir Lenkijos valstybės visuomenės, kad lenkų tauta nėra mūsų šalies partneriai ir sąjungininkai nei tarptautiniuose, nei nacionaliniuose santykiuose, o, priešingai, yra mūsų šalies priešai. Inspekcijos vadovo žodžiai diskredituoja Lietuvos santykius su Lenkija, kuri yra mūsų valstybės partneris, ypatingai šiuo metu, palaikant Ukrainą, kovojančią kare su agresore Rusija“, – pažymi R. Duchnevič.
Mero manymu, A. Valotka, kaip VKI vadovas, turėjo susilaikyti nuo tokių netinkamų išsireiškimų, palyginimų, sugretinimų, ypač kalbant visuomeninio transliuotojo laidoje, kurią klauso tiek visoje Lietuvoje, tiek ją gali internetu pasiekti žmonės, gyvenantys įvairiose užsienio šalyse.
Be to, rašte atkreiptinas dėmesys į tai, kad viršininkas A. Valotka yra valstybės tarnautojas ir jam kartu yra taikytini ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principai. Todėl manytina, kad viršininkas A. Valotka, tokiu savo elgesiu pažeidė ir pagarbos žmogui ir profesionalumo reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui.
Meras, atsižvelgdamas į tai, kad VKI yra atsakinga Kultūros ministerijai ir atskaitinga Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, prašo kultūros ministro Simono Kairio ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violetos Meiliūnaitės įvertinti Audriaus Valotkos pasisakymus, jo elgesį minėtos laidos metu, po įvertinimo priimti atitinkamus sprendimus.
