Parodos sumanytojai ir kuratorei Dovilei Tomkutei-Veleckienei pavyko atskleisti, kokį pėdsaką Baltijos kelias paliko trijų tautų atmintyje ir kaip šią masinę akciją, išreiškusią laisvės siekį, įsivaizduoja tie, kurie žino apie ją tik iš pasakojimų. Be to, projektas atspindi ir sudėtingą kelionę laisvės keliu, skirtingus ekonominius, politinius ir kultūrinius Baltijos šalių „greičius“, būtosios vienybės stoką, atsainų požiūrį į vertybes – taigi sumuojami ne tik atradimai, bet ir praradimai.
Dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė, apžvelgdama parodą, priminė, kad kelio sąvoka pagal mitologines ir įvairias religines tradicijas yra daugiaprasmė – tai ne tik atkarpa tarp dviejų taškų erdvėje, bet ir dangaus, kalno, pasaulio medžio viršūnės simbolis, atspindintis svarbiausias sakralines vertybes.
Estijos dailininkų sąjunga (kolekcijos kuratorė Inga Heamägi) pristato stiprius skirtingų kartų menininkus, įvairiais rakursais žvelgiančius į šalies nūdieną. Dėmesio centre – žmogaus santykis su aplinka, visuomenės ir individo būtis. Tarp tapybos, grafikos, skulptūros įsiterpia instaliacijos ir videokūriniai. Kelias čia atsiskleidžia kaip kliūčių ruožas, kaip nenutrūkstama būties kelionė. Vienas ryškiausių šiuolaikinės estų tapybos atstovų Jaanas Elkenas realybę perteikia ženkliškais juodais ir baltais tonais, skleidžiančiais gatvės grafičių energiją. Dėl nervingų, agresyvių potėpių jo stilius vadinamas „grafičių abstrakcionizmu“. Stebina masyvios Johnson & Johnson instaliacijos. Gaivi gaivališka energija sklinda iš Vano Allsalu ekspresionistinės tapybos, Siimas Tanelis Annusas eksploatuoja statiškas fotografines metalo raižinių formas. Tanjos Muravskajos videokūriniai nukreipti į nacionalinio ir kultūrinio tapatumo paieškas. Augustas Künnapu atsargiai, kiek ironiškai lukštena kasdienybės sluoksnius.
Latvijos dailininkų sąjunga (kolekcijos kuratoriai Igors Dobičins, Inese Baranovska) pristato plačią meninės raiškos, idėjų, patirčių įvairovę. Latviai ypač akcentuoja nūdienos aktualijas, tačiau svarbiausias pasirinkimas – laisvė būti savimi.
Tokią siekiamybę akcentavęs Baltijos kelias atspindimas ir fotografiškai, ir dekoratyviai (Patricija Brekte, Richards Delvers), ir netiesiogiai (Ansis Butnors), ir tapybiškomis metaforomis (Sigita Daugule), hiperrealistiniais vaizdais, popmeno pavidalais (Neonilla Medvedeva, Laura Ozola). Ypač išsiskiria Jurio Utāno kūriniai, provokuojantys socialinį dialogą. Anksčiau kūręs alegorinius politikų portretus, šioje parodoje dailininkas įtaigiai perteikia asmeninių ir visuomeninių idėjų ne visada „taikią“ sąveiką. Stiprią tiek emocinę, tiek idėjinę įtaigą skleidžia Igorio Dobičino metalo skulptūros.
Lietuvos kolekcijoje (sudarytoja Dovilė Tomkutė-Veleckienė) dominuoja tapyba, nors esama šiek tiek juvelyrikos, keramikos. Pasak Nevčesauskienės, lietuviškasis rinkinys turinio atžvilgiu subtilesnis, be deklaracijų, iššūkių ir kontrastų, niuansuotai akcentuojamas filosofinis žmogaus ir kelio santykis.
Vizualiai įtaigiai kelio idėją įkūnija Aleksandro Vozbino tapyba. Gyvybinę energiją skleidžia Dainiaus Trumpio paveikslai. Spalvomis ir plastika užburia Vilmanto Marcinkevičiaus veidažmogiai. Algimantas Biguzas simbolinę kelio prasmę perteikia aitria plakatiška raiška. Nostalgiška nuotaika tarsi širdies dūžiai tvinksi Gintaro Palemono Janonio drobėse. Jolanta Kyzikaitė į dekoratyvias, plastiškai sodrias kompozicijas įtraukia nūdienos aktualijų atspindžius. Ričardas Bartkevičius kelio trajektorijas plastiškai transformuoja į kopėčias-bėgius. Mindaugas Breiva įtaigiai kinematografiškai varijuoja laiku ir erdve. Dalios Kasčiūnaitės abstrakcijose atsiveria pačios tapybos gelmė. Kelio idėją savitai svarsto Arūnė Tornau, Simonas Skrabulis. Lyrinės intonacijos ryškios Ričardo Garbačiausko, Lionės Grigaliūnaitės, Irenos Breivienės abstrakcijose.
Parodos dalyvius gražiai pasveikino Ričardas Degutis, Lietuvos ambasadorius Latvijoje: „Prisimindami įspūdingą Baltijos kelią, daugelis nostalgiškai susimąstome – prabėgo jau net 25 metai! Užaugo nauja karta, kuriai tas laikas pažįstamas tik iš istorijos vadovėlių. Tačiau įvertinę, kur tuo metu buvo Lietuva ir kur esame dabar, kokį kelią pavyko nueiti visoms trims Baltijos valstybėms, pagalvojame – praėjo tik 25 metai. Dinamiški, įspūdingi. Per tą laiką trys mažos tautos atsitiesė, sutvirtėjo, įkvėpė laisvo pasaulio vėjo.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų idėja surengti tarptautinę dailės parodą „Kelias/Ceļš/Kett“ primena, kad Baltijos kelias, kai vieningai stovėjome susiėmę už rankų, siekdami bendro tikslo – politinės, ekonominės, meno, žodžio laisvės, – buvo tik pradžia, nuo tada kiekvienam atsivėrė savas kelias.
Įdomi ši kelionė, turinti daug stotelių, tačiau neturinti pabaigos. Linkiu parodos dalyviams sėkmės kelyje.“
