„Šiandien, kai tiek daug neramumų vyksta pasaulyje, man atrodo, kaip niekad svarbu atsigręžti į tuos, kurie yra mums patys artimiausi, brangiausi, pasidžiaugti, kad esame su jais, kad jie šalia mūsų. Tiesiog būti, mylėti, dėkoti, dalintis“, – sakė dvasininkas.

Vienu žingsniu toliau negu dabartis

Visai neseniai publicistas Donatas Puslys priminė citatą iš knygos „Vienuolių gyvenimo mokykla“, kurioje sakoma, kad „kasdienybėje mes dažnai dar sėdėdami mintyse jau stovime, stovėdami jau mintyse einame, o eidami jau kažkur bėgame“. Mintys veda į tai, ką darysi toliau. Kiek kiekvienam mūsų svarbus sustojimas?

„Šis pasakymas sako apie mūsų skubėjimą, kad esame vienu žingsniu toliau negu dabartis – negyvename čia, turime projekciją, iliuziją. O tai reiškia, kad tada negali džiaugtis tais žmonėmis, kurie čia yra šalia, nes tu jau kažkur toliau. Vienintelis dalykas, kurį turime – šita akimirka. Visa kita – mums nepriklauso. Visa kita – dar neatėjo arba praėjo“, – sakė A. Toliatas.

Jis visiškai sutiko su mintimi, kad save tarsi patys uždarome į ateities kalėjimą, ir pridūrė, kad šitaip paaukojame dabartį, tai, – ką turime: „Dabartinis laikas toks ir yra – skirtas sustoti. Nors labai dažnai toks šventinis ūžesys tam ir nepadeda, įsiveli į organizacinius [rūpesčius], kaip paruošti šventę... O čia kaip tik – laikas sustoti, nurimti, netgi pasidaryti pasninką nuo socialinių tinklų, tam, kad daugiau pabūti su savais. Tam adventinis laikas ir yra. Adventinis susikaupimo, adventinis pasninko laikas. Viskas būtent apie tai.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)