Paroda parengta meno galerijos Vokietijoje Kunsthaus Desiree savininko, parodos mecenato, dr. Huberto Portzo muziejui padovanotos 16 C. Gurlitt grafikos darbų kolekcijos pagrindu. Didelė dalis darbų, datuojamų 1917 m., sukurti Vilniuje, kur, pasak amžininkų, „tolimajame Rytų fronte“, nuo 1915 m. C. Gurlitt dirbo gailestingąja seserimi.
Pasak VVGŽM direktoriaus Marko Zingerio, vokiečių okupacinės armijos „Rytų fronte“ I pasaulinio karo metais tarnavo daugybė talentingų menininkų ir rašytojų, tokių kaip Hermannas Struckas ir Arnoldas Zweigas. Jie rengė parodas Vilniuje ir Kaune, rašė straipsnius į kaizerinės armijos leidinius. Vėliau pagarsėjo ir dailės bei literatūros istorijoje užėmė pelnytą vietą. Tačiau Cornelia Gurlitt, anksti pasitraukusi iš gyvenimo, be retų paminėjimų I pasaulinio karo metais ir po II pasaulinio karo atrandama tik dabar.
Dar 1914 m. Vokietijoje užsirekomendavusi kaip talentinga dailininkė, Vilniuje ji susipažino su savo mylimuoju, dailės kritiku ir spaustuvininku Pauliu Fechteriu ir išgyveno savo talento žydėjimo laikotarpį.
„Šiai moteriai buvo būdinga slegiančios vidinės įtampos jėga. Mat toji moteris, kurios vardas ir darbas žinomi tik nedideliam ratui žmonių, jos sutiktų gyvenime, tikriausiai buvo genialiausia ir gabiausia iš jaunesniosios ekspresionistų kartos. <…> Jos anuomet sukurti piešiniai, litografijos ir paveikslai – išraiškingiausias tų metų menas, o tarp moterų dailininkių vargiai rastume jai lygių“ - 1949 m. dailėtyros knygoje prisimindamas neeilinę menininkę rašė P. Fechteris.
Cornelia Gurlitt buvo savo epochos kūdikis: modernią ekspresionistinę meno kryptį pasirinkusi ne tik kaip meninę išraiškos priemonę, bet ir kaip egzistencinę filosofiją, ji visiškai atitiko vokiškojo ekspreksionizmo liniją, kurioje nerimas ir vidiniai prieštaravimai perkeliami į kūrinius deformuotomis, lūžtančiomis linijomis, grubiai stilizuotomis formomis, apnuoginant meno kūrinį, o tuo pačiu ir save patį.
Pirmojo pasaulinio karo Vilnių ir generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno vadovaujamą 10-tąją Kaizerio armiją, nuo 1915 m. pabaigos kontroliavusią Oberosto provinciją, kruopštaus Dr. Huberto Portzo atlikto tyrimo dėka galime pamatyti Cornelios akimis: parodą lydinčio katalogo straipsnyje „Širdies reikalai“ spausdinamos dailininkės laiškų ištraukos, amžininkų mintys ir istoriniai faktai, perkeliantys į tų laikų Vilniaus realybę. Autentiškų skaitmeninių Kaizerio armijos ir Vilniaus fotografijų kolekciją muziejui 2010 m. dovanojo generolo H. von Eichhorno provaikaitis p. Rolfas Dyckerhoffas iš Wiesbadeno (Vokietija).
2014 metų pabaigoje Berno muziejui (Šveicarija) paviešinus dailininkės sūnėno, Corneliaus Gurlitto testamentu paliktą kūrinių sąrašą, paaiškėjo kad jos brolis, Corneliaus tėvas, Hilderbrandas Gurlittas, nepaisant savo senelės žydės, buvęs vienu iš keturių liūdnai pagarsėjusių nacių išgrobstyto meno kolekcionierių, slaptoje meno kūrinių kolekcijoje išsaugojo dar 138 dailininkės darbus, sukurtus 1914 – 1919 m. Planuojame, kad šie darbai ateityje pasieks Vilnių.
Paroda VVGŽM Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2) veiks iki 2015 09 18 d.
