Režisierius K. Bogomolovas ne tik meta iššūkį tradiciniam meno suvokimui ir teatro prigimties sampratai, bet ir prisipažįsta - jis nekenčia teatro ir nedraudžia žiūrovams išeiti iš “spektaklio”, po kurio garsūs aktoriai Arūnas Sakalauskas, Elžbieta Latėnaitė, Valda Bičkutė, Mantas Vaitiekūnas nenusilenkia publikai.
“Mano tėvas – Agamemnonas“ ieško naujų erdvių, naujų gerbėjų ir iš Vilniaus mažojo teatro vasario 11 d. keliasi į Šiuolaikinį meno centrą.
Vieną ryškiausių šiuolaikinio Rusijos ir Europos teatro režisierių K.Bogomolovą domina teoriniai - praktiniai eksperimentai. Jo siekį aktualizuoti Antikos tragiko Euripido kūrybą 2013 m. įvertino ir Tarptautinio Vilniaus teatro festivalio "Sirenos" žiūrovai, pozityvių vertinimų negailėjo ir Lietuvos spauda.
Inscenizacijos pagrindas – liūdna legenda apie tai, kaip achajai karo išvakarėse, nesulaukdami palankaus vėjo laivams plaukti, paaukojo deivei Artemidei savo vado Agamemnono dukterį Ifigeniją. Ši auka davė pradžią didžiajai Agamemnono šeimos tarpusavio neapykantos ir žudynių dramai, sukrėtusiai visų Agamemnono palikuonių palikimus.
„K.Bogomolovas iš daugiažodės Euripido tragedijos kančių ir dvejonių tirštumo išskyrė esmę - per amžius tėvai žudo savo vaikus. Dėl principų ar tiesiog tuščių abstrakcijų. Žudo kardais arba žodžiais, akimirksniu ar visą gyvenimą. Vaikai su tuo nuolankiai sutinka arba žudo patys. Abiem atvejais dėl to, kad juos visa tai užknisa“ (V.Kalpokaitė „Lietuvos rytas“).
„Šioje pjesėje yra kažkas bauginančio. Tai yra labai keistas spektaklis ir aš esu labai laimingas, kad šis režisierius mums ryžosi parodyti, kad yra kitoks teatras ir požiūris į jį“, - sako aktorius Arūnas Sakalauskas.
K.Bogomolovo antiteatrui muziką kūrė kompozitorius Faustas Latėnas. Scenografiją ir kostiumus - dailininkė Larisa Lomakina.
