aA
1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis – itin svarbi tarpukario Lietuvos asmenybė ir vienas įtakingiausių to meto verslininkų. Jis ženkliai prisidėjo prie Lietuvos pramonės ir verslo plėtros, suvokė ekonomikos bei šalies ūkio svarbą visuomenei. Apie tai, ko šiuolaikiniai verslininkai ir visuomenininkai galėtų pasimokyti iš signataro J. Vailokaičio, Šakiuose vykusioje konferencijoje diskutavo ekonomistas Gitanas Nausėda, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius ir privataus verslo bei visuomenės atstovai.
Jonas Vailokaitis / Projektas „Misija Sibiras“

Savaitgalį Šakiuose vykusioje konferencijoje „Mano kraštas šimtmečio kelyje“ mokslo, verslo ir visuomenės asmenybės diskutavo, kokia kryptimi turėtų pasukti šalies regionai mokydamiesi iš praeities.

Ekspertų diskusija vyko Šakių verslo bendruomenės iniciatyva. Birželį verslo bendruomenės pastangomis bei lėšomis Šakiuose atidengtas paminklas čia gimusio signataro J.Vailokaičio garbei.

Kaip sakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės vadovas Arūnas Tarnauskas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras J.Vailokaitis padėjo pamatus lietuviškam verslui ir pramonei. Deja, šiandien ši istorinė asmenybė yra nepelnytai pamiršta.

„Jaučiame pareigą grąžinti skolą Jonui Vailokaičiui, ženkliai prisidėjusiam kuriant modernų pamatą nepriklausomai Lietuvos valstybei. Jis savo amžininkus lenkė moderniu požiūriu. Jau tada įžvelgė mokslo ir inovacijų naudą šaliai. Signataras veikė visoje Lietuvoje, garsėjo kaip nacionalinio verslo bei vertybių puoselėtojas. Ir šiandien tai turėtų būti pavyzdys kiekvienam verslininku“, – sako regioninio verslo atstovas A.Tarnauskas, kuris kartu su bendraminčiais inicijavo ir įgyvendino paminklo statybos projektą.

Pinigai – priemonė stiprinti savo kraštą

Kaip teigia ekonomistas Gitanas Nausėda, J.Vailokaitis buvo itin dosnus ir neskaičiuodamas pinigų rėmė įvairius projektus. Jam tai buvo priemonė stiprinti savo kraštą ir Tėvynę, todėl gausiai skyrė lėšų įvairioms sritims, bendruomenėms. Dosnias signataro lėšas pavertus į šių laikų pinigus, išeitų solidžios sumos.

Apie 15 proc. savo įmonių pelno J.Vailokaitis skirdavo labdarai, daugiausiai – studentų stipendijoms. 1925 m. Lietuvos spauda skelbė, jog vien per 1924 metus Ūkio bankas, kurio vienas iš steigėjų buvo J.Vaikolaitis, išdalijo apie pusantro šimto tūkstančio litų. Šiomis lėšomis bankas parėmė aukštojo mokslo siekiančius jaunuolius.

Anot ekonomisto, tarpukario verslininkai suvokė, jog turėdami nemažai turto, juo turėtų pasidalinti su visuomene. Šio filantropijos veiksmo pasiturintys žmonės netraktavo kaip aukos. Pasak G.Nausėdos, tai yra aktuali pamoka šiuolaikinei Lietuvai. Mat šiandienos visuomenėje mecenatystė tik įsibėgėja.

„Tam, kad būtų pasiektas norimas mecenatystės lygis, valstybėje turėtų būti įvesta palankesnė įstatyminė bazė. Maža to, ekonominę sėkmę pasiekę žmonės turėtų geriau suvokti, jog visiškai patenkinti savo gyvenimu jie gali būti tik tuomet, kai visuomenė yra laiminga. Tai – svarbi pamoka, kurią J.Vailokaitis galėtų perduoti šių dienų kartoms“, – lygindamas skirtingus istorinius tarpsnius kalbėjo G.Nausėda.

Prasminga bendruomeniškumo veikla

Ekonomistas pabrėžia, jog šiandien nacionalinės ir krašto tradicijos svarbios jau vien dėl to, kad jos lemia tam tikrą verslo pobūdį ar kryptį. Anot jo, specifinis regionų išskirtinumas yra jų stiprybė, nors atgavus nepriklausomybę tai nebuvo puoselėjama ar reprezentuojama. Visgi G.Nausėda pabrėžia, jog šiandien dėl regionų plėtros vyksta savotiškos lenktynės. Mat pabrėžiant stipriąsias regionų puses, galima pritraukti investuotojų dėmesį.

„Manau, regionai, pasiremdami tradicijomis, turi ieškoti savo stipriųjų pusių. Tačiau turėtų nepamiršti, jog pasaulis žengia į priekį ir atsiranda daugybė veiklos sričių, inovacijų, technologijų, kurios teikia daug galimybių. Šiam tikslui yra privalu iš savo akiračio nepaleisti jaunų žmonių, kurie įgijo naujoviškas, inovatyvias specialybes. Verslininkai privalo užtikrinti sąlygas, kad jauni specialistai norėtų ir matytų prasmę pasilikti regione“, – kalbėjo G.Nausėda.

Ekonomisto teigimu, visuomenę galima išjudinti bendruomeniškomis veiklomis. Jis pabrėžia, jog kiekviena jų privalo turėti prasmę bei gražius tikslus. Šakių verslininkas A.Tarnauskas taip pat pastebi, kad žmonėms rūpi bendruomeniškumas – jie vienijasi į įvairias visuomenines organizacijas, kaimo bendruomenes, spręsdami konkrečius klausimus.

„Šiandien regionų žmonės vis stiprėja, nes pagaliau atranda bendruomeniškumo svarbą ir galią. Jie kuria savo krašto istoriją ir vis labiau mato savo išskirtinumą“, – džiaugiasi A.Tarnauskas.

Tuo tarpu, anot Lietuvos Istorijos instituto humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Kasparavičiaus, Nepriklausomybės akto signataras J.Vailokaitis rūpinosi ne tik verslu. Į pramonę ir prekybą jis žiūrėjo per labai aiškią lietuvybės prizmę. Jis siekė, kad bendrovės būtų nacionalinės. Pasak istoriko, svarbu pabrėžti, jog tarpukario metais verslą kurti buvo itin sunku. Štai J.Vailokaičio pastangomis visa jo pramonės grandinė buvo sukurta vien iš vidinių resursų, praktiškai be jokių užsienio paskolų ar investicijų.

Kaip sako humanitarinių mokslų daktaras, iki pat 1940 metų, tuometinių Lietuvos vyriausybių bei aktyvių pramonininkų dėka, lietuviškas verslas šalyje plėtėsi ir stiprėjo. Savo iniciatyva signataras siekė neleisti ateiti kitų šalių verslui. Būtent Lietuvoje sukurto kapitalo pagrindu buvo kuriama švietimo sistema, krašto ginkluotosios pajėgos, netgi nacionalinė aviacija.

„J.Vailokaitis suprato vieną labai gerą verslo formą – neįsileisti svetimo kapitalo verslo. Signataras savo lėšomis statė namus, universitetą, fizikos fakultetą, stipendijomis rėmė studentus. Nacionalinio verslo plėtojimas Lietuvoje sukūrė ekonomiškai, finansiškai gyvybingą valstybės organizmą. Tuo metu bankai, pramonės bei ūkio perdirbimo įmonės šalyje buvo lietuviškos. Tai leido valstybei sparčiai kilti ekonomiškai“, – komentavo A.Kasparavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Alytuje atidaryta akto fotografijų paroda, kurioje menas susilieja su seksualumu (2)

Antrojo Alytaus tarptautinio fotografijos festivalio „Foto Fest Alytus 2019“ metu Alytaus...

Atnaujintas „Dostojevskis vaikams“ sugrįžta

Po ilgesnės pertraukos – spalio 27 dieną – Vilniaus mažajame teatre bus rodomas atnaujintas...

„Scanorama“ pristato naują interneto platformą: planuoti festivalį – dar patogiau

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ savo lankytojams pristatė naują interneto svetainę...

Eutanazijai pasiryžusios moters istoriją papasakojęs režisierius: ji norėjo, kad žmonės galėtų rinktis (9)

Dokumentinių filmų režisierius iš Slovakijos Tomáš Krupa pabrėžia: jis pats nėra nei už, nei...

Vertėjas Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas: ne žmonės renkasi Korėją, o Korėja renkasi žmones

„Perskaitęs paskutinį Shin Kyung-sook romano „Ri Džinė“ skyrių, buvau taip sukrėstas, kad...

Top naujienos

Valinskas: Pranckiečio atstatydinimas gali būti tik žingsnis tam, kad Karbauskis iš frakcijos lyderio staiga taptų niekuo (38)

„Ir socialdarbiečiai, ir konservatoriai, ir visi kiti – jei tik matys progą, kad gali Karbauskį...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (144)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

„Džokerį“ pažiūrėjęs Majauskas siūlo pensijas didinti 30 eurų (83)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas teigia neabejojantis, kad automobilių...

Nužudytas 22-omis bausmėmis iki gyvos galvos nuteistas pedofilas: tvirkino 200 vaikų, vaizdus platino internete (100)

2016 m. Richardui Huckle‘ui buvo skirta 22 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės už 200...

Po garsiausias Balkanų šalies vietas keliavę lietuviai patarė, kur nevykti silpnesnių nervų žmonėms (3)

Prieš kelionę į Bosniją kažkur skaičiau, kad nepaisant šalies gamtos grožio, įdomiausias jos...

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas (3)

Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities,...

Žinomas verslininkas Liudvikas Andriulis prabilo apie vaikystėje patirtus sunkumus (30)

Verslininkas Liudvikas Andriulis prieš keletą metų tapo itin žinomas dėl savo aštrių...

Lietuvių šefų desantas ruošiasi į Kiniją: parodys, kaip reikia gaminti (5)

Savaitgalį, likus kiek daugiau nei savaitei iki pirmą kartą pasaulyje organizuojamo tarptautinio...

Po Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo skandalo – VLKK pirmininko atsakas (333)

Praėjusią savaitę Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo istorija sukėlė nemažai...

Tūkstančiai ukrainiečių protestuoja prieš numatomą „kapituliaciją“ (89)

Tūkstančiai ukrainiečių pirmadienį išėjo į Kijevo gatves smerkdami vadinamąją...