Pagrindine gyvenimo vertybe markizas de Sadas laikė galimybę pasiekti aukščiausią asmeninį pasitenkinimą – būtent ši idėja tapo visos jo kūrybos pagrindu ir markizo vardą pavertė bendriniu ne tik erotikos žanro kontekste, bet ir kalbant apie seksualinį elgesį (žodis „sadizmas“, reiškiantis malonumo gavimą kitam suteikiant skausmą, kilęs būtent nuo markizo de Sado vardo).
Po de Sado erotinį literatūros žanrą plėtojo ne vienas plunksnos genijus. Praėjus dviem šimtmečiams markizo de Sado teorija patiria atgimimą – „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ fenomeno šiandien neaptarinėja tik visiški tinginiai. Minint XVIII amžiaus prancūzų mąstytojo mirties metines „ELLE“ prisimena tuos, kurie literatūroje tęsė jo pradėtą darbą.
Johno Clelando „Memoirs of a Woman of Pleasure“
Pasak žurnalo „Playboy“, pirmą kartą XVIII amžiaus viduryje išleista knyga užėmė pirmą vietą tarp geriausių erotinių romanų apie meilę. Savo pripažinimo „Memoirs of a Woman of Pleasure“ laukė ilgai. XIX amžiuje knyga daugelyje šalių buvo uždrausta ir gavo antrą šansą tik 1963 metais, kai amerikiečių filologai, maksimaliai įmanomai atkūrę J. Clelando originalo tekstą, išleido romaną Jungtinėse Amerikos Valstijose. Garsus Tinto Brasso filmas „Paprika“ yra laisva šios visais atžvilgiais linksmos knygos ekranizacija.
Davido Lawrence'o „Lady Chatterley's Lover“
Autoriaus gimtojoje Didžiojoje Britanijoje 1928 metais parašytas romanas „Lady Chatterley's Lover“ (išleistas ir lietuvių kalba „Ledi Čaterli meilužis“), buvo draudžiamas iki 1960 metų. D. Lawrence'o meilės trikampis neįprastas – jauna žmona, prie neįgaliųjų vežimėlio prikaustytas vyras ir mizantropas eigulys (dabartiniais laikais tai skamba kaip pornografinio filmo atpasakojimas). Nepaisant atvirų scenų gausos ir bendros erotinės dvasios ši knyga priskiriama prie didžiosios literatūros, kuriai būdingas stilius, gilios mintys ir romantika. Knyga buvo tris kartus ekranizuota, o 2006 metais pasirodė filmas apie tai, kaip šis romanas buvo leidžiamas Anglijoje.
