Kečujų kalba „pacha“ reiškia erdvę, laiką, pasaulį, kosmosą.
„Peru susidomėjau todėl, kad šis palyginti nedidelis žemės plotas yra stebuklingas dėl neįtikėtinos kraštovaizdžio įvairovės, kuriamos tiek gamtos, tiek kultūros darinių. Sunku pasakyti, kas Perų gyventojams yra kultūra: senoji ar dabartinė. Moterys nori vežioti vaikus vežimėliuose, mūvėti kelnes, vaikinai − automobilių ir mobiliųjų telefonų“, − po mėnesį trukusiosios pažinties su Peru gyventojais pasakoja parodos autorė. Pasak jos, vietiniai nesupranta, kaip jų senoji kultūra klestėjo, jei dabar šalį alina skurdas.
Nors Peru kaimo gyventojai neturtingi − visi gražiai apsirengę. „Žmonės rengiasi tautiškai, todėl nerasite nė vieno apsirengusio negražiai, na, nebent drabužiai nešvarūs, − paaiškino fotografė. − Visos kaimo moterys dėvi tokio pačio modelio basutes. Tai primena tarybinius laikus, kai ir mes neturėdavome pasirinkimo.“
Skurdas ir festivaliai
„Kaimo parduotuvės vaizdas: atsidaro medinės durys − už jų grotos, tarpas ir vėl grotos. Paprašai pardavėjos prekės, ji iškiša ranką pro savo grotas, o pirkėjas – pro savo ir taip apsiperkama“, − pasakojo G. Godienė.
Nors šalyje didelis nusikalstamumas, tačiau turistai ypač saugomi, nes gyventojai supranta, kad tai jų pajamų šaltinis.
„Mes palikome pinigus ir pasus kalnuotoje vietovėje, o paskui vaikščiodami supratome, kad ten nebegalėsime grįžti. Mūsų gidai suorganizavo jų grąžinimą. Moterys buvo surašiusios visų kupiūrų numerius“, − pagyrimų vietiniams gidams negailėjo geografė.
Peru itin populiarūs įvairūs festivaliai.
„Gyventojai manęs klausė, kokia ilgiausia šventė Lietuvoje ir kiek ji trunka. Sakiau galbūt Kalėdos ar Velykos, trunka apie penkias dienas. Žmonės stebėjosi: juk tai − ilgasis savaitgalis. Anot jų, šventėms ir festivaliams reikia mažiausiai dviejų savaičių“, − nors ir neturtingai gyvenančius, bet pasilinksminti mėgstančius vietinius apibūdino parodos autorė.
Peru kasmet vyksta mokslo metų pabaigos šventė, per ją žygiuoja visi – ir jauni, ir seni – baigusieji kokį nors mokslą.
„Vyksta ir streikai. Per vieną iš jų buvo uždarytas kelias važiuoti į festivalį. Turistai jau buvo sunerimę, kad negalės laiku nuvykti, o vietiniai atsipalaidavę kartojo: gal kaip nors nuvažiuosime“, − G. Godienė pažymėjo, kad nors žmonės gyvena sunkiau, bet į viską žiūri paprasčiau nei europiečiai.
Turistai – pelno šaltinis
Vargingai gyvenantys vietiniai stengiasi iš turistų išspausti kuo daugiau naudos. Toje šalyje už pinigus gausi visko.
„Peru netgi pozuoti turistams − verslas. Žmonės puošiasi tik dėl turistų ir už pinigus pozuos, šypsosis kaip tik panorėsi“, − fotomenininkė teigia pastebėjusi naują verslo sritį.
Pasak jos, natūralių akimirkų galima įamžinti nebent pagyvenus vietinėje šeimoje.
„Fotografuodavau slapta, nes supratau, jog kitaip nebus natūralumo“, − parodos autorė teigia radusi sprendimą užfiksuoti tikras emocijas.
Peru − šalis, kurioje viskas paverčiama verslu. Fotografė pasakoja, kad už tam tikrą mokestį į kalnus ne tik bus nunešti asmeniniai daiktai, bet ir pastatyta atskira palapinė, patiektas maistas.
„Buvo ir taip, kad puspenkto kilometro aukštyje, kai įveikėme pačią sunkiausią perėją, gidas ištiesė raudonus kilimus, išdėliojo lėkštes ir išsitraukė iš kuprinės šiltą puodą“, − G. Godienė sako, kad toks maistas skanesnis nei kavinėse.
