Paranormalių reiškinių menininkė Eglė Tamulytė nemenkina: jei namuose apsigyvena dvasios – dažniausiai tai nebūna juokingas dalykas

Kenčiančios moters šone žiojėja gili žaizda, jos kūną kiaurai pervėrusios trys strėlės... Virš deginančios kančios pakibusi iš aukščiau viską stebinti figūra... Štai toks apokaliptinis paveikslas pavadinimu „Ne viena savo kentėjime“ pasitinka įėjus į Užupio Meno Inkubatoriaus galeriją, kur rodoma Eglės Tamulytės (Aglajos Ray) autorinių darbų paroda „Nebijau vaiduoklio“. Sekant paveikslo nuorodomis, jis „nuveda“ į rausvos spalvos vonią, kurią autorė pavertė interaktyviu kūriniu, ragindama kiekvieną čia palikti savo baimę. Tik yra vienas bet... Kad jos atsikratytumei, – teks baimę įsivardinti ir užrašyti.

Išeiti švaresniam

„Esame savo burbule, savo dimensijoje, o už jos – figūra, kuri tarsi stebi mus. Tarsi priminimas, kad yra kažkas daugiau, negu mes patys. <...> Kažkas yra už manęs, kažkas didingesnio, tai aukštesnei jėgai – mes rūpime. Interesas – mūsų gyvenimo gerovė, sveikata, gydantis momentas“, – apie „vedantįjį“ parodos paveikslą pasakojo menininkė.

Vonia, tęsė ji, visos parodos metu tarnaus kaip interaktyvi patirtis: „Tai mano vaikystės vonia, joje maudėmės kartu su broliu – užkūrus pečių, kaime, kur esu užaugusi, taip taupydavo vandenį. O šiandien čia bus galima surašyti ir palikti savo baimes. Įlipti į vonią – nusimesti naštą, stresą, nors tam momentui. Vonios kambaryje nebijome apsinuoginti. Emociškai apsinuoginęs gali permąstyti, kas suteikia vilties, tai nuramina, atpalaiduoja, patiri apsivalymą. Išeiti švaresniam. Toks simbolizmas – palikti tai, kas neramina, kas sunku ant širdies, galbūt blogas sapnas... tiesiog gali tai užrašyti ir palikti. Vonioje fiziškai nėra vandens, bet kitas paveikslas „Ramybė audroje“ su banga – tarsi viską nuplauna. Minėtame paveiksle atvaizduota mergaitė, stovinti ant kaukolės, skaitanti knygą. Iš knygos – ateina šviesa, o aplink – siaučia audra.“

Nereikia susidraugauti su piktomis dvasiomis

Kiekvienas turime savo baimių, tam tikru laikotarpiu jos linkusios išlįsti kaip kokie vaiduokliai. Paklausta, ar šioje parodoje yra paliečiamos ir pačios autorės baimės, E. Tamulytė sakė, kad labiausiai jai patinka pažaidimai daugiaprasmiškumu, tada atsiranda ir interpretacijos.